Tik neseniai atsigavau nuo skaitymo karštligės. Buvo užpuolusi mane su Kerstin Thorvall romanais, taip sakant įkritau stačia galva į jos trilogijos Signės istorija pirmas dvi dalis - Jaunystės atabradai ir Nerimo šešėlyje. Knygų mugėje tikėjausi nusipirkti ir trečiąją dalį - Nuo Signės - Albertei - bet deja, ji dar neišleista.
Kas gi tokio pagavaus tose knygose? Ogi, ir pati ilgai mąsčiau apie tai ir bandžiau rasti atsakymą. Na, kai kurie pliusai akivaizdūs:
1 - švedų rašytoja, o skandinavai - mano favoritai :)
2 - siužetas apie moterų gyvenimą, kaip žinia, apie panašias į save smagu skaityti, o kartais net ir terapiška.
Dar vienas momentas - jog aprašomas moters ir jos dukros gyveniams ne iš lengvųjų, ir visi tie aprašomi išgyvenimai taip įtraukia, jog negali paleisti knygos iš rankų: o kaip bus toliau, kas nutiks ar kaip išspręs kilusias problemas pagrindinė veikėja?.. Hilma - pagrindinė veikėja - dar įdomi ir tuo, jog jos auklėjimas ir gyvenimo supratimas toks skirtingas nuo manojo, jog kartais negalėdavau atsistebėti skaitydama apie ją. Net ir suvokiant, jog tai tik knygos personažas, kyla stiprus noras diskutuoti ir gal ne patarti :))
Gana smulkmeniškas aprašomasis pasakojimas , atrodo, turėtų būti nuobodus, bet kaip tik atvirkščiai - užkabina ir įtraukia. Puiki iliustracija to įsitraukimo yra tai, jog antrąja dalį (nerimo šešėlyje) jau buvau skaičiusi prieš gal pusmetį, ir tik neseniai radau pirmąją (Jaunystės atabradai). Tad perskaičiusi pirmąją nedvejodama puoliau skaityti antrąja dalį antrą kartą ! Ir surijau super greičiu :) Tad laukiu nesulaukiu, kada pasirodys trečioji dalis. Ir kiek nerimauju, ar nepulsiu pirma skaityti pirmų dviejų dalių (jau perskaitytų!), idant labiau įsijausčiau ir suprasčiau paskutiniąją ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą