kelionė "Po Lietuvą"

Antrą Velykų dieną ryte vos pabudęs Karolis klausia manęs: "Mama, o mes jau ėjom po Lietuvą?"

"Nea", - atsakau. Keliausim rytoj.

Mano vaikinai jau bvo pasiruošę naujai gyvenimo atrakcijai - kelionei po Lietuvą! Iš karto po Velykų, pabūdinom kemperį iš žiemos miego, susikrovėme daiktus, šiek tiek maisto atsargų, būtinai - kelionės planą bei navigaciją (mano tėtis dar prigriebė Lietuvos kelių žemėlapių knygą, ir ne veltui), sėdom šešiese ir pajudėjom. Kemperiu. Po Lietuvą. Kelionės dalyviai: senelis, dvi dukros ir trys anūkai ;)

Kelionė buvo labiau orientuota aplėkti tam tikrą dalį Lietuvos, siekiant pabūti bent truputį ten, kur dar nesam buvę. Nuo pradžių žinojom, kad norint geriau pažinti vieną ar kitą miestą/vietovę, reikėtų joje apsistoti bent dviem dienom. Bet šį kartą tikslas buvo kitas.Taigi:

1 diena. Panevėžys-Kaunas.

Kaune važiavom tiesiai į Zoologijos sodą. Dar prieš lipant iš kemperio, pasigaminom pietus ir užkandom, toje pačioje parkavimo aikštelėje prie Zoo-sodo :) (Pirmasis kemperio pliusas-maistas šalia, gai valgyti kada nori ir (beveik) ką nori).

Išvaikščiojom beveik visus Zoo-sodo takelius. Vaikam patiko beveik viskas, mums - panašiai :) Kai jau sugrįžus po pasivaikščiojimo, klausiau kiekvieno, kuris gyvūnas patiko labiausiai, atsakymai pasiskirstė taip:

Viliui - tigras, Karoliui - vėžlys, o Tautvydui - ir asiliukas, ir tigras, ir ruonis... Beje, prie ruonio vaikai stovėjo ilgiausiai :)

Reikia paminėti, kad šiais metais balandžio 7 dieną buvo pakankamai šalta diena ilgiems pasivaikščiojimams Zoo-sode. Sužvarbom.

Kelionės pradžia :)

Vaikai PO Zoo-sodo...

Paskui dar aplankėm sesers gimimo vietą Kaune Šančiuose ir jau traukėm tolyn - link Jurbarko.

Antroji dienos pusė: Kaunas-Jurbarkas-"Klumpės malūnas"

Važiavom senuoju keliu palei Nemuną. Gražus kelias. Pakeliui sustojom Jurbarke. Tikslas buvo labai žemiškas - apsipirkti maisto parduotuvėje. Tačiau tuo pačiu pamatėme, kad Jurbarkas labai gražus, tvarkingas ir švarus miestas.

Ir paskutinis dienos tikslas buvo sodyba "Klumpės malūnas" Seredžiaus  sen. Ten buvo suplanuota nakvynė. O malūnas - labai gražiai restauruotas. Viskas puikiai įrengta. Šiaip jis talpina apie 40-50 žmonių, bet šiuo metų laiku mes jame (4 aukštų namas) buvome vieni! Šešiese visame malūne! Pirmame aukšte didelė svetainė ir valgomasis, su židiniu, krėslais, šalia - gera didelė virtuvė. Už lango - srauni Dubysa. Tą vakarą mes buvome ponai :)

Jaukioji svetainė

Keliauninkai :)

Mažieji keliauninkai ir lietuviško vienkiemio vaizdas per langą

Visi turi veiklos: kas piešia, kas telefone naršo, kas žinias žiūri, o kas prigulęs ant suolo žvaigždes skaičiuoja :)

Mažieji niekaip negalėjo atsimiegoti ryte...

Mūsų mansardinės nakvynės vieta: visi vienoje erdvėje, smagu ir saugu

Vaizdas per mansardos stoglangį !

Vaikams labai patiko žaidimų aikštelė, man tai Dubysa...

Dubysa!

Klumpės malūnas

 2 diena. Seredžius-Mingė (kaimas prie Minijos Šilutės raj.)

Antra diena buvo ilgiausia tiesiog važiavimo prasme. Tikslas buvo - lietuviškoji Venecija, - taip vadinamas Mingės (Minijos) kaimas Šilutės rajone, jau visai netoli Kuršių marių. Labai norėjau pamatyti, kaip ten viskas. Tik kol nuvažiavom praėjo beveik visa diena. Kažkur apie pietus buvome sustoję pavalgyti. Diena buvo graži, saulėta, tai kol gaminomės maistą, vaikai lakstė aplinkui, ieškojo ko nors įdomesnio, ir jiems buvo visai viskas gerai, nors ir buvome sustoję kažkur pakeliui, patys nežinojom kur :)

Vis labiau artėjant prie marių, keitėsi vaizdas pro langą, daugėjo paukščių pievose, kai kurios pievos užlietos, pastatų architektūra kitokia. Į Mingę atvažiavom gana vėlai, buvo vėjuota, šalta. Ir pasitiko mus ne tokia svetinga vieta. Užsakytas namas buvo šaltas, židinys nesikūreno ir malkas reikėjo susinešti (dar ir pasiskaldyti) patiems. Instrukcijas apie raktą, malkas, elektros saugiklius ir kt. gavau telefonu. Deja, bet aptarnavimo lygis, o ir tvarka bei švara skyrėsi kaip diena ir naktis. Skyrėsi ir kaina, - Mingėjo buvo brangiau ! Tą vakarą ir naktį gyvenome gan spartietiškai. Ir vėl visi miegojome viename kambaryje, bet šį kartą jau labiau iš praktinių sumetimų, - kad būtų šilčiau  :) O paryčiais žiauriai atvėso, ir tėčiui teko keltis ir kūrenti, kad anūkai nesušaltų...

Aš dar buvau vakare išbėgusi apsidairyti po kaimą. Nesutikau nei vienos gyvos dvasios. Tik tolumoj girdėjau šunį. Visi namai buvo tamsūs ir tušti. Ten įdomi aplinka, būtų labai smagu atvažiuoti vasarą, kai gyvybės daugiau (ir šilčiau :)).

Veiklos ir čia yra, tik visi slinkosi arčiau krosnelės :)

Mūsų kemperis ir namas vienam vakarui

Sutemos Mingėje

Sutemos Mingėje (vaikai ir ten rado smėlio dėžę :D)

šiek tiek Mingės kaimo

3 diena. Mingė-Ventės ragas-Kretingos rajonas-Palanga

Ryte išjudėjom į Ventės ragą. Labai norėjom pamatyti tuos tinklus, kuriais paukščius gaudo žiedavimui. Aš tikėjausi ir paukščių pamatyti. Deja, buvo tik tinklai, ir tie patys užtverti geltonom juostom. Bet aš jų nepaisiau ir apžiūrėjau iš arčiau. Vilius barėsi, kad mane nubaus. Nubausti nebuvo kam :) Švyturys irgi buvo uždarytas (ech...). Bandėm nueiti ant molo, tik kad bangos nemenkos buvo, tai pasitenkinom pakrantės akmenim:

Kitas sustojimas - Japoniškas sodas Kretingos rajone. Didžiulis plotas didžiausiame lauke. Vėjas košia kiaurai. Bet vis tiek įdomu ir gražu :) Sutiko labai smagus vyras, kaip supratau, - šeimininkas. Sakė, vaikams bus nemokamas įėjimas, jeigu elgsis gražiai. Kas jiems beliko :) Kiek galėjom apvaikščiojom. Vilius išsirinko, kokio bonzai medelio norėtų namuose :) Mažieji, tiesiog akmenis paskaičiavo. Man labiausiai patiko akmenų parkas. Ten tiesiog akmenys, gražiai sudėti į kompozicijas, aptverti tvorele, lyg gėlės kokios. Ir suoliukai keli. Gali medituoti ten sėdamas, nes aplinkui pati tikriausia ramybė - akmenys nei juda, nei auga, nei žydi, nei vysta...

Po japoniško sodo sulipę į kemperį supratom, jog pati tikriausia vėjų diena mums nutiko. Po Ventės rago ir Japoniško sodo galvos buvo išvėdintos labai kruopščiai. Pajudėjom Palangos link. Ten turėjom sutartą nakvynę. Jau buvom pakartotinai apžiūrėję vietos foto internete, kad įsitiktinti, jog laukia šilta ir patogi vieta :)  Taip ir buvo, -  vila Romantika Ramybės gatvėj. Gavome puikų servisą, malonų bendravimą ir labai gerą kainą. Sesuo sakė, kad patalynė kvepėjo kaip pas mamą :))

Tai buvo trečios kelionės dienos pabaiga. Reikėjo poilsio. Kai kas liko tiesiog pagulėti, o kai kas išėjo ieškoti normalios kavinės vakarienei. Radom. Keptos stintos ir mažas alaus mums su tėčiu buvo labai laiku ir vietoje ;)

4 diena. Palanga-Šiauliai-Pakruojo dvaras.

Rytas išaušo saulėtas. Ir vėjas buvo aprimęs. Nusprendėm koreguoti planus ir ilgiau pabūti Palangoje. Prasivaikščiojom pagrindine gatve, kurią dar puošė Velykiniai kiaušiniai:

 pamojavom jūrai

papietavom kavinėj ir leidomės į kelią.

Mūsų laukė Rūtos šokolado muziejus Šiauliuose. Muziejuje mes aplankėm ekspoziciją. Didesnės grupės gali turėti ir edukacinę programą. Mūsų jaunai kompanijai užteko ir muziejaus sienų, eksonatų ir trumpų darbuotojo istorijų. Yra jame ir interaktyvių užsiėmimų, pvz. vaikai galėjo susikurti saldainių popierėlių su didžiuliu planšetiniu kompiuteriu. Mums išėjo va tokie štai :)

Po muziejaus šokolado teoriją perkėlėm į praktiką. Kavinėje prisiragavom tiek, kad pilvai, akys ir burnos buvo tikrai pasotinti.

Ir iškeliavom paskutinei atkarpai tą dieną. Kryptis - Pakruojo dvaras. Ten vakarienė ir nakvynė. O ryte - ekskursija po Dvarą.

5 diena. Pakrujo dvaras-Panevėžys.

Paskutinę kelionės dieną prisijungėme prie gana nemažos minios smalsuolių - pramoginei teatralizuotai ekskursijai po Pakruojo dvarą. Programa nuo 12val. iki berods 17val. Mes ištempėm iki 15val. Jei be mažų vaikų, tai tikrai galima sudalyvauti pilnoje programoje. Nes įdomių dalykų vyksta ir pakankamai gerai organizuota. Mes aplankėm pagrindinį dvaro pastatą, svirnus, bausmių rūsį, spektaklį vaikams, parfiumerio dirbtuves. Ir visur vyksta veiksmas, pasakojama, vaidinama. Smagu, kad yra tokių gyvų vietų.

rytinis nieko neveikimas :)

pozuoja mamai

Norintys galėjo pajodinėti žirgais. Mano visi trys vaikinai jodinėjo. 

Teatralizuotas nusikaltėlio viešas baudimas

Pakeliui namo vaikai sumigo. Nuovargis įveikė visus. Vakaras sugrįžus į įprastas erdves reikalavo papildomų pastangų prisitaikyti. Tačiau miegas numalšino visus erzulius ir išvijo ožiukus į mišką. Iki kitos dienos :)

Kelionė praėjo tikrai gerai. Vaikams daug kas įdomu, susitarti pavykdavo visai neblogai. Į ilgas keliones kemperiu su vaikais leisčiausi tik jei turėtume tikrai daug laiko, pvz. visą mėnesį. Kitu atveju skaičiuojami nuvažiuoti kilometrai kelionę paverčia sunkiu darbu. 

Ir dar - labai noriu dar keliauti po Lietuvą :) Dabar planuoju rinktis trumpesnes išvykas į vieną vietą. Pabandykite ir jūs. Lietuvoje aš dar tiek daug nemačiau, tikriausiai ir jūs.