Alzheimeris, ne kitaip :)

beveik išsiblaškiusio Einšteino
 šukuosena :)

Įsigijau Brainoil. Panašu, kad smegenys visai išdžiuvo. Jau kuris laikas man Vilius kartoja "Mama, tu viską pamiršti!"  Bet šiandien jau norėjosi verkti, iš bejėgiškumo, nes ir vėl pamiršau, vėl nepagalvojau arba pagalvojau per vėlai. Važiavau pasidaryti paso (ATK jau turiu, bet planuoju mini kelionę, tad reikės paso). Visa gerai nusiteikusi sėdėjau laukimo salėje, žvalgiausi į kitus žmones, ir stebėjau, kaip vyriškis duoda darbuotojai pasibaigusio galiojimo pasą. Tada pagalvojau, kad aš tai neturiu ką duoti, na, jokio pasibaigusio galiojimo dokumento neturiu. Ir apskritai jokio dokumento neturiu!! Tai kaip mane priims? Dar pasitikslinau, kad tikrai nepriims, nes BŪTINAI reikia ATK. Na, beviltiška, ne kitaip. Plaukus susitvarkiau, veidą nusipiešiau, apsirengiau padabnai, net auskarus prisiminiau įsiverti, bet kad reikia dokumentą pasiimti tai nepagalvojau. Akivaizdus išdžiuvusių smegenų požymis!

Ir visi tie užmiršimai-išsiblaškymai suėda begales laiko. Ir dar, anksčiau aš niekada tokia nebuvau. Buvau organizuota, viską apgalvojanti iš anksto, susikoncentravusi ir numatanti, prisimindavau begales dalykų, net ir smulkmenų. Ir per ausis dūmai nerūko nuo smegenų apkrovimo. Apskritai buvau planavimo maniakė, ir dabar tokia likau, tik ta atmintis šlubuoja nemenkai... Apskritai tai dabartinė situacija kaip koks antausis :(  

Suprantu, kad tai ilgalaikio normalaus miego neturėjimo pasekmė. Miego valandas sudėjus gal ir išeina normalus skaičius, bet nepertraukiamo miego naktį neturėjau jau visus 1,5 metų. Tai štai jums prašom ir pasekmės. Nežinau, ar tie vitaminai ir smegenų maistas padės, bet bent jau galiu tikėtis ir viltis. Ir teks dar labiau viską užsirašinėti, nors ir taip jau 2 kalendorius turiu ... Mamiškas Alzheimeris,ne kitaip.     

Aišku, yra ir kitas būdas, - tiesiog nesikelti naktį. Kaip manot, kiek naktų mano vaikas (arba abu) verks, kol supras, kad niekas neateis, soskės nepaduos ir arbatėlės gerti neduos?.....  "Šššššš" pasakyti gulėdama lovoj  galėčiau, bet kažin ar gelbėtų. Hmmmm, žiauru būtų, gal vis tik aš dar pakentėsiu naktimis, o dienomis pasikabinsiu ant kaklo užrašinę su rašikliu. Nes didžioji dalis mano gerų ir protingų minčių įgavo savybę išeiti ir nebegrįžti. Ir dar tikriausiai pradėsiu rišti mazgelius, tik kaip prisiminti, kas po tuo mazgeliu slepiasi? :)