Vasarą prisimenant

Sniegui papusčius pievas ir medžius, vasaros nostalgija visai sustiprėjo. O kur dar visokie prieššventiniai asmeninių-šeimyninių kalendorių kitiems metams kūrimai... Tiesiog esu priversta sklaidyti metų nuotraukas ir kaskart sustoti prie vasaros įspūdžių. Reikia pripažinti, kad klaviatūros tarkšėjimo į blogo puslapius irgi žiauriai pasiilgau. O paskutinį įrašą rašiau prieš visus 6 mėnesius (O! Sudie, mano metų sandūros pažadai! :( )
Šią vasarą išpildžiau vieną iš savo senų, gal ir nelabai aiškiai suvoktų, bet tikrai svajonių - pagyventi vasarą prie jūros. Juk dažniausiai vasarą pajūry praleidžiame 5-7 dienas, o aš visuoemt norėjau praleisti kur kas daugiau dienų, kad tie kasdieniai darbeliai įneštų rutinos, kad aplinka taptų labiau sava, beveik namais, kad ėjimas į pajūrį iš desperatiškų pastangų susirinkti kuo daugiau malonumų virstų į tiesiog kasdienį užsiėmimą. Dar žiemą supratau, kad ši vasara ir bus kaip tik ta, kai galiu bandyti pagyventi prie jūros, kad kitos tokiso galimybės gali ir nepasitaikyti. Tad griebiau jautį už ragų ir dar vasarį (ar kovą?) rezervavau namelį Kunigiškėse 3 (!!) savaitėm!
Važiavau aš, visi mano vaikai :) ir visą laikotarpį turėjau rotuojančią pagalbą, - mama, mama irtėtis, sesuo. Vėl gi, ne visada viskas būna tobula, - kol aš vykdžiau atosotgų ir vaikų sveikatinimo bei grūdinimo planą, kai kas likęs Vilniuje dirbo kaip arklys... Gal ir gerai, kad mūsų visų nebuvo, bent jau galėjo žmogus ramiai išsimiegoti :)
Gyvenome nedideliame, bet visai mums tikusiame namelyje:

Kasdien ėjom prie jūros, mirkom vandenį ( ne visi :), kasdien valgėm ledus, kasdien daug vaikščiojom, kasdien knisomės smėlyje ir vakare jį prausėm iš visų galų :), kasdien gaudžiau vaikus lauke (aptvertoj teritorijoj :)), na o paskutinę savaitę - jau ir už vartų ( įsidrąsino vaikinai).

Karolis labai tvarkingai elgėsi prie jūros: kai jau pasiturkšdavo pakankamai, pats ateidavo, sėsdavo į vežimą ir prašydavo užkąsti. Tautvydas tuo tarpu toliau turkšdavosi jūroje :)

Chalatai iš tiesų geras dalykas prie jūros. Bet čia vienas iš tų retų atvejų, kai Tautvydas jį vilkėjo :D

Prie jūros tinka bet koks maistas, geriausiai - agurkai ;)

Tautvydas ieško draugų

Jaunasis fotografas: autoportretas

Žymieji varteliai. Foto - Viliaus. Kai atradau ją fotike, tikrai labai nustebau. Sakyčiau beveik profesionalu...

Kasvakarinės maudynės dušiuke :)

Žaidimų aikštelėje

Karolis po pietų miego, kartais būdavo tikrai karšta

Ledai ledai ledai...

Faktas, kuris man labai patiko: vaikai lauke praleisdavo ištisa dienas, nepriklausomai nuo oro. Nes viduje jiems buvo tiesiog neįdomu! Beje, per tas tris savaites pasitaikė visokio oro, teko ir šalto oro su vėju ir lietum, ir tikrai karšto. Tai dar viena priežastis važiuoti prie jūros ilgesniam laikui. 

Viliaus smėlio statiniai. Pavykdavo tik pabėgėjus gerokai į šoną. Ten tolumoje matosi mūsų kompanijos dalis :)

Dar ledų :)

O kartais prie jūros jau nebenorėjome eiti, tai pležinomės vietoje, prie namelio esančioje pievoje :)

Orams įkaitus kai kas po teritoriją vaikščiojo visai nuogas :)

Karolio auksinės atostogos :)

Atostogos, kai viskas įskaičiuota

Jūros (ir bendrai - gamtos) vaikas

Per tas tris savaites vaikai spėjo pasirgti, pasveikti, įdegti, šimtus kartų išsimaudyti jūroje. Įpusėjus antrai savaitei Viliui jau ir nusibodo, jau norėjo grįžti namo. Bet ištempėm visą numatytą laiką ir išvažiavom vėl lietui lyjant :)  Tiesa, kitąmet galvoju važiuoti kiek trumpesniam laikui - dviem savaitėm, nes trys ir man buvo kiek ilgoka. Bet pirmos savitės tai net nespėjau normaliai patirti. Tad jei tik yra galimybių - dvi savaitės prie jūros - privaloma programa ;)