Vaidulės mintys: 2+3(+1). Aštuntas ir devintas mėnesiai. Jūra, smėlis, naujovės ir svajonės

Neseniai pastebėjau, kad vis mažiau lieka manęs. Visus savo reikalus vis nustumiu į "paskui" ir "vėliau" laiką (kuris, žinia, gali ir visai neateiti), dažniausiai savaime, automatiškai, bet būna - ir su mažu liūdesiu širdy :) Vaida kaip taip labai sumažėjo, o Mama užaugo iki lubų ir sienas beveik jau stumdo :D Bet negaliu skųstis. Sekasi visai gerai! Net ir nenoriu skųstis :D, ko gal kažkas tikėtųsi iš dvynukų, trijų berniukų ir t.t. mamos...

O rugpjūtis buvo nuostabus! Tikriausiai, jau seniai bebuvo toks turtingas mėnuo!!! Buvom prie jūros, visiem patiko ;) Grįžom namo ir ten pradėjom svajoti apie naujus namus (-ą)... Hmm, mes vis dar svajojam, jau beveik du mėnesiai kaip svajoti nenustojam, gal į gera tai? :)

Mažieji broliai iš sėdinčių kleckų tapo šliaužiančiais partizanais :D Karolis, tiesą sakant, jau perėjo į kitą stadiją - jau ropoja, visur, kur tik gali įsikibti, stojasi ir pasileidžia viena ranka :D Bando po truputį slinkti pasilaikydamas, taip šonu šonu. Ir jau atrado, kad pavargus stovėti galima atsitūpti ir galiausiai atsisėsti :) Dabar šį atradimą verčia įgūdžiu. Tautvydas šliaužia lyg plauktų, pasiekia visas vietas, kurias jam reikia, kelia šikniuką ir treniruojasi ropojimui ;) Šiaip tai mėgsta varinėti po namus abu kartu - Karolis pirmas, nes vikresnis, o Tautvydas ištikimai iš paskos. Pasižiūri vienas kitas, palaukia viens kito, paspygauja ir toliau tyrinėja neatrastus plotus :) Oi, linksma dabar su jais. Net apsauginę tvorelę-maniežą įsigijom, retkarčiais uždarysim kaip beždžioniukus :)

Broliai dabar artėja jau link 10 kg, kiekvienas sveria po 9 su trupučiu: Karolis - 9,4kg, Tautvydas - 9,3kg. Ūgio, sakė, abu vienodo - 74cm, bet mano akis kažkaip kitaip mato, - man Tautvydas atrodo ilgesnis, ir rūbai jam kažkaip labiau mažesni nei Karoliui... O gal jo tik rankos ir kojos ilgesnės? :) Iš tiesų, kažkaip net pačiai keista, bet su šiais dviem man beveik visai vis vien kiek jie sveria ir koks tas ūgis. Na, jei lyginti su tuo, kaip rūpėdavo auginant pirmagimį. Rūpi tik iš smalsumo ir dar iš praktinių sumetimų - ar jau ieškoti naujų rūbų, ar dar bandyti sutalpinti į esamus :D O šiaip juk užaugs vis tiek, ar 1 ar 5 cm per mėnesį priaugę, atsistos ir pradės vaikščiot, bėgiot, dėliones dėliot, čiauškėt, kalbėt ir atsikalbinėt...... (čia man kartais užeina sentimentų "kaip-greitai-bėga-laikas-ir-kaip-greitai-auga-vaikai" bangos ).

O pati didžiausia naujiena per tuos du mėnesius - Vilius pakeitė darželį!! Po beveik 2,5 metų lankyto Šilagėlės darželio išėjo Viliukas į Vaikystės sodą. Jau senai norėjau jį ten leisti, bet vis kažko delsiau, skaičiavau pinigus, atstumus nuo namų ir t.t. O vieną dieną tiesiog susivokiau, kad nieko nereikia laukti, o tiesiog imti ir pakeisti. Na, dar ir kai kurios aplinkybės prisidėjo prie sprendimo priėmimo. Tad nuo rugsėjo 1 d. Vilius keliauja į naują darželį, ir , panašu, kad viskas ten jam labai gerai :) Adaptacija įvyko super-duper greitai - manęs reikėjo 1 dieną, o rytinis liūdesys ir grauduliukai lankė kokius 2-3 kartus. Kol kas tik džiaugiuosi šiuo sprendimu ;)

Tiesa, turime auklę. Šita jau trečia (beveik ketvirta,jei skaičiuoti ir tą, su kuria buvo sutarta, bet neatėjo...). Na, savotiška moteriškė... Bet man tinka. Nors ji žiauriai visko bijo, ir nors kartais į vaikų elgesį reaguoja pernelyg isteriškai ( mano akimis), ir nors buvo pakėlus balsą prieš Vilių (nesvarbu, kad jis išvedė ir kantrybės ir kad aš tą balsą pakeliu n kartų per dieną :)), ir nors ji gali ateiti tik kas antrą dieną (o tai reiškia, kad kartais man išpuola rytų, kai tenka Vilių vesti į daržą su abiejų mažių palyda, uch...), ir nors ji vis dar nesutinka pasilikti viena su abiem (nes labai bijo!!!), ir nors norėčiau visai kitokios auklės, bet tegu būna šita, jau nebenoriu nieko ieškoti. O gal greitai ir iš viso nebereikės jokios auklės... Arba gal užeis ūpas susirast naują...

O aš? Vaida ar Mama? Vaida... O Vaida tyliai tyliai trumpomis ramybės minutėmis pasvajoja apie veiklą, kad smegenys pradėtų dirbti, gal apie naują darbą.... Ne ne ne, ne dabar, bet gal kitą vasarą? Ar vėlyvą pavasarį?.... Apie tokį, kad būtų galima suderinti ir mamystę(x 3)... Nežinau, ar tokių būna, bet gi aš kol kas tik svajoju :D Dar Vaidos laukia dulkėtos knygos lentynose, filmų eilės ir kokia viena kita rūbų parduotuvė ;) Tikriausiai palauks dar iki kito mėnesio.