"meilės budelis"

Neseniai baigiau puikią knygą - Irvino Jalomo (Irvin D. Yalom) "Meilės budelis". Knygoje yra 10 psichoterapinių istorijų, papasakotų psichoterapeuto vardu. Prieš šią knygą bandžiau skaityti kitą šio autoriaus knygą - "Kasdien vis truputį arčiau". Kažkaip labai patiko jos pavadinimas, ir pati idėja - papasakoti istoriją abiejų - psichoterapeuto ir pacientės - akimis. Bet po kokių 30 puslapių padėjau į šalį. Nuobodu. Nekabino. Buvo keista, nes iki tol Yalomo knygą skaičiau maloniai besižavėdama. Tad pabandžiau kitą - "Meilės budelis". Puiki knyga. Man patiko, kad tai 10 atskirų istorijų, smagu visą istoriją perskaityti tą patį vakarą, bet tuo pačiu žinoti, kad kitą vakarą bus kita, ne mažiau įdomi istorija. Knyga rimta, nes suteikia galimybę pamąstyti tokiais klausimais, kaip gyvenimo prasmė, savęs realizavimas, egzistencinis nerimas, mirties baimė, vienatvė, artumo baimė... Man, kaip turinčiai psicholiginį išsilavinimą, taip pat buvo įdomu profesiniu kampu, nors niekada (išskyrus mokymosi praktiką) neteko konsultuoti. Tikriausiai daugiausiai konsultacinio darbo atlikau su savimi. Nežinau, kaip kitiems studijų draugams, bet man savianalizė tapo profesine gyvenimo liga :)

Taigi, labai patarčiau paimti į rankas šią knygą visiems, norintiems ko nors rimto ir tuo pačiu labai tikro, gyvenimiško, ir ne per daug skausmingo, nes vis tik analizuoti savęs nieks nevers, o tik gilintis į kitų savianalizės ir savęs pažinimo kančias.