apie vidinį laikrodį, maistą, žaidimus ir akmenis

Mūsų Vilius auga! Anokia čia naujiena, - visi vaikai auga :) Bet man taip savotiškai keista ir nuostabu matyti, kaip jis keičiasi. O pastaruoju metu tų pasikeitimų gana nemažai.

Didžiausias pasikeitimas susijęs su dienos režimu. Kai paskutinį kovo sekmadienį pasukome laikrodžius į priekį, Vilius pasuko savo vidinį laikrodį dviem valandom į priekį! Taigi, dabar ryte jis keliasi apie pusė 9, kai būdavo pusė 7 (!), miegoti eina apie 22val. (gal ir eitų vėliau, bet jau čia aš pareguliuoju tą ėjimą miegoti :)). Iš pradžių buvo man keista, - kaip gi čia galėsiu pamiegoti ilgiau ?! Buvo rytas, kad net iki pusės 10 išmiegojom... Sekanti mano reakcija buvo - man nepatinka! Nes ir pietų miegas nusikėlė vėliau, na, trumpai tariant, mano jau nusistovėjusi dienotvarkė vėl buvo pajudinta ir ne mano pačios noru :) Po dar vienos dienos, aš staiga supratau, kad man visai patinka toks režimas: keliamės kaip žmonės (ne kaip vyturiai :), gražiąją dienos dalį (kažkur nuo 10 val. iki 15val.) galime ką nors nuveikti (o ne miegoti pietų miegą), ir kuo toliau tuo labiau veikla perskels į lauką, tad tik dar smagiau, paskui galime pamiegoti pietų miego (nuo kokių 14.30-15 iki 17val.) ir vėl aktyviai pagyventi vakare, net ir į lauką dar kartą išeiti. Vienintelis trūkumas-vakaras, po dešimtos mano energijos likučiai jau nedideli, tad ir ką nors produktyvaus nuveikti kažin ar galėsiu, nors darbų vasarai neplanuoju, tad knygos skaitymui ar filmui energijos pakaks :))

Kitas pasikeitimas - Vilius valgo pats. Na, ne visada, ir ne viską, kas yra lėkštėje, mano pagalba reikalinga, bet svarbiausia - jis nori pats valgyti ir jam IŠEINA!! Taip rimtai susikaupęs kabina šaukštu ir įvairuoja į burnytę, - gražu žiūrėti :) O šauktą laiko už pačio galiuko, tai vairavimo etapas tik dar sudėtingesnis tampa. Jau gražiai valgo obuolius (anksčiau tik sukramtydavo ir išspjaudavo, nerydavo, tai eidavau per namus ir rinkdavau tą sukramtytą obuolio masę...), mielai valgo melioną - pasiima į rankytes riekelę ir tvarkingai valgo, paskui man atiduoda tokią visą iškandžiotą :) A, tiesa, geria iš puodelio. Pats norėtų laikyti, bet dar nesupranta, kad nereikėtų puodo visaip vartyti, tad kol kas laikau aš. Iš gertuvės negeria, tik dantentas pasikaso, nes iltiniai dygsta :))

Vilius jau žaidžia vienas! Ne itin ilgai, bet jau pasiekimas. Ryte aš ruošiu pusryčius, o jis žaidžia. Tai jei nekviesčiau, tikriausiai neateitų pavalgyti, taip būna pasiilgęs mašinyčių ir įsijautęs į žaidimą. Ir šneka, kai žaidžia. Smagu klausyt! Arba žiūri pro langą, kaip žmonės eina, katės bėgioja ar koks lėktuvas praskrenda, ypač patinka ši veikla, kai gauna ką nors pagraužti.

Išsiryškino mėgstamiausi Viliaus žaislai: mašinos, kamuoliai, knygelės ir viskas kas rašo (flomasteriai, tušinukai ir pan.). Visa kita - balastas, kurį galima pakrauti į mašinas arba šiaip išmėtyti po namus :) Na, dar iš kaladėlių bandė bokštą statyti, bet labai susinervina, kai jos krenta vos prisilietus, tad geriau statyti dviese.

Dar Vilius krapštukas. Jam patinka dėlioti, pvz. arbatos maišelius iš dėžutės ir atgal į dėžutę, žaisliukus iš maišelio ir į maišelį, rašiklius iš pieštukinės ir atgal, ir t.t. Dar jis renka akmenis.... Kai vaikštom lauke, visuomet prirenka bent kokius penkis, juos atiduoda man, o vieną pasilieka sau. Dažnai parsineša namo. Ne visada prisimenu išmesti, tai greitai turėsim kolekciją Viliaus akmenukų... Beje, rinktų ir šiukšles, jei tik leisčiau. Tomas juokauja, kad ekologiškos mamytės sūnus auga :)) Na, kai kuriose gyvenimo srityse stengiuosi būti ekologiška. Gal net sudalyvausim balandžio 18d. Darom'09 :)

O iš tiesų, tai kas dieną - po naujieną. Todėl laukiu rytdienos :)