Mes tiesiog gyvenam. Rutina jau nebe visada būna tokia, kaip buvo vakar ar užvakar. Bet kadangi jau žinau, jog auginant vaikus nėra nieko pastoviau už pasikeitimus, tai labai neimu į galvą. Na, pavyzdžiui, kai buvo šilti orai, vaikai nelabai miegojo balkone. Miegoti miegojo, bet pavadinti tai ilguoju dienos miegu jau nebuvo galima. O štai kiek atvėso, ir vėl pučia į akį :) Anksčiau vakarais užmigę jau ir nebepabusdavo, na, kartais, o dabar kažkaip tąsomės iki kokių 11 vakaro :( Kad ir vakar: niekaip negalėjau Karolio paguldyt į lovytę, ant rankų užmiega, kai tik guldau - ima raitytis.... "Nulaužiau" galiausiai gultuke. Paskui Tautvydas raivėsi, taip ir sulaukėm tos vienuolikos, ir mano "laikas sau" išgaravo kaip dūmas :)
Arba dar pasikeitimas: pabusti naktį ir nemiegoti! Jėga! Jiems :) Jau antra naktis galinėjuosi su jais abiem: vienas nubunda ir "šneka", - suprask, jau pamiegojau... (mąstau, kad reiks nebeleist ilgai miegoti dieną...) Galiausiai ir kitas pabunda, ir tada turiu didžiąją užduotį - užmigdyti abu nesukeliant namuose aliarmo :D Dažniausiai pavyksta susitvarkyti apytyliai, bet mano nervų ląstelės akivaizdžiai nyksta...... Bet būdama nepataisoma optimistė nepaliauju sau kartoti: "Aš tikrai išsimiegosiu, vieną naktį taip nutiks." :)
Broliai pasikeitė ir fiziškai, juk priklauso paaugti :) 4mėn. TA:
Tautvydas - 7,25kg ir 66cm (+550g ir 2cm)
Karolis - 7,1kg ir 65cm (+700g ir 3cm)
Štai taip, Karolis praktiškai pasivijo brolį, atsilikimas toks menkas, kad plika akim jau neįžvelgiamas :) O žvelgiant (plika akim) į abiejų žandus, tai net suabejotum, kuris čia sunkesnis :)
Abu puikia laiko galvas, neblogai gulinėja ant pilvų, kartais per klaidą apvirsta ant nugaros. Karolis nepaliaujamai "styrina" ir bando sėstis :) Nugarą laiko gana tvirtai, tad sėdėjimo laikas jau ne už kalnų. Tautvydas vis dar svirduliuoja, kaip tie žaisliukai linguoliukai, kuriuos kai kas mašinose vežiojas... Bet užtat Tautvydas geriau su rankytėm dirba - jau abiem nulaiko žaislus, o Karolis tik viena darbuojasi. Ir sypgauti pradėjo, kol kas tik Tautvydas, bet žiauriai garsiai.... Karolis kol kas dar nesugalvojo kaip reaguoti į tokį brolio elgesį, o štai Vilius vis prašo - "padaryk dar, kad spygautų" :)) Kai pradės spiegti abu, teks nešioti ausų kištukus ar kokios foninės muzikėlės paklausyti.
Tiesa, bandžiau vieną vakarą palikti visus vaikus be mamos, išėjo nelabai gerai, bet vis tiek nesigailiu :) Ėjau į operą, tai palikau savo tris turtus T ir auklei. Maniau, tikrai susitvarkys be problemų. Bet Tautvydas ištaisė koncertą namuose (tokį nemenką, truko apie valandą... bandė prisišaukti mamą...), na, Vilius šiek tiek raudojo man išeinant per duris (vaikas epizodiškai sumažėjo gerais 2-3metais :/). Su aukle galutinai įsitikinom, kad Tautvydui vakarinio ritualo būtinas komponentas yra mama, nors štai Karolio kiek lankstesnis požiūris - jei yra, gerai, jei ne - ką gi išgyvensim, vis tiek bus kas panešioja :D
O šiaip, nieko naujo :) Stumiam dienas, o jos bėga taip greitai. Taip lauktas pavasaris jau atėjo, dabar džiaugiamės ir laukiam vasaros ;) Dar šviežių daržovių ir vaisių, o tuo tarpu, kai laukia, vaikinai maitinasi 50:50 - mamos pienu : mišiniu. Ir visai viskas visiems gerai :)
pietų miegas (Ferrari fanai :D):
bando bendrauti:
sėdim žiūrim teliką :D
"broli, aš čia biški prigulsiu..."
Karolis :D Tautvydas :D
1 komentaras:
ojei, as paskaiciau, o jau menuo nuo iraso praejo, jus jau dar didesni. Gal sveciu jau pasiilgai, o gal pabegtum kada pati su Vilium i svecius?
Rašyti komentarą