Kaip kiti keliauja į save

Koks tas vienintelis žodis, kuriuo galėtumei apibūdinti save? Savo mylimą miestą? Savo gyvenimą šiuo momentu? Ar žinai tą žodį? Jau atradai? Ar net nebuvai apie tai susimąstęs? Aš jau mąstau, bet dar nesu tikra :)

Valgyk.

Melskis.

Mylėk.

Kelionė į save per valgymo malonumą, maisto estetiką, per maldą, meditaciją, Dievo pajautimą savyje, galiausiai per paiešką pusiausvyros tarp materialiojo gyvenimo malonumo ir sielos gyvenimo dvasingumo. Kelionė į save per savo kūno pajautimą, kai kūnas besimėgaudamas maistu priauga kilogramų ir tavęs tampa daugiau, labai tiesiogiai :) Kelionė į save per susitikimą su visomis savo baimėmis, nerimais, įsitikinimais, kaltėmis, gėdomis ir pykčiais. Kelionė į save per atleidimą pirmiausia sau, sau ir sau. Kelionė į save per savo minčių priėmimą ir leidimą joms tiesiog būti, visoms vienodai vertingoms, per sąmonės apvalymą meditacijoje, per tiesiog meilės pajautimą savyje. Kelionė į save ieškant būdo kaip gyventi šiame realiame gyvenime su nuolatiniu dvasios veržimusi į tobulėjimą ir dieviškumą.

Puiki, gili Elizabeth Gilbert knyga apie ilgą ir pačią netikėčiausią, daugiausiai ištvermės reikalaujančią kelionę į save. Labiausiai - į savęs pamilimą.

Knyga gražiai simboliška: trys šalys (Italija, Indija, Indonezija) - kelionei į save (I angliškai "AŠ"), kiekviena pasakojimo dalis kaip dalis budiztų rožinio japa malos rutulėlių - po 36 pasakojimus kiekvienai šaliai.

Knygoje apstu ne tik aprašymų apie kovas su vidiniais demonais ir laimingas pergales, bet ir įdomios informacijos apie šalis. Būtent šioje knygoje sužinojau, kodėl italų kalba tokia graži :) Kas yra Il bel far niente - nieko nedarymo menas, kuris Italijoje yra ypatingai aukštame lygyje :) Kaip iš tiesų sunku (ar lengva) pasinerti į meditaciją ir išvalyti savo protą. Kokia šalis yra Balis ir kodėl žmonės ten tokie malonūs ir subalansuoti :)

Tai - stalo knyga, gali ją atsiverti bet kada, kai prireiks padrąsinimo, nuorodos į atsakymą ar tiesiog nusiraminimo.

Skaičiau ją originalo kalba (angliškai), nes labai norėjau kuo geriau suprasti viską, ką norėjo pasakyti rašytoja. Dalis apie Indiją buvo gan sudėtinga, svarstau ją dar skaityti jau lietuviškai.

Mano laisvi vertimai autorės minčių, kurios sustabdė mano minčių eigą :)

"Melskis atsakingai, nes tavo maldas Dievas gali išpildyti."

"Tu esi tai, ką tu mąstai. Tavo emocijos yra tavo minčių vergai, o tu esi savo emocijų vergė."

"Tai, kaip yra realioji tiesa ir poetinė tiesa, taip yra fizinis žmogaus kūnas ir poetinis žmogaus kūnas. Vieną gali matyti, kito - ne. Vienas sudarytas iš kaulų, kraujo , o kitas - iš energijos, atminties, tikėjimo. Bet jie abu yra vienodai TIKRI."

"Žmonės siekia sutikti savo tikrąjį sielos draugą. Tačiau ne visi iš tiesų suvokia, kas tai yra. Tikrasis sielos draugas yra tavo veidrodis, tai žmogus, kuris parodo tau tavo silpnybes ir trūkumus, ir kuris priverčia tave atsigręžti į save, kad galėtum pakeisti savo gyvenimą. Tikrasis sielos draugas tikriausiai yra pats svarbiausias žmogus, kurį gali sutikti gyvenime, nes jis sugriauna tavo vidines sienas ir gerokai trinkteli tave pažadindamas iš snaudulio. Bet norėti gyventi su savo sielos draugu visada? Nea, tai pernelyg skausminga. Sielos draugai ateina į tavo gyvenimą, kad atskleistų tau dar vieną tavo veidą, ir tuomet jie tave palieka. Ir ačiū Dievui už tai! Paleisk juos!"

"Žmonės tradiciškai galvoja, jog laimė yra pliūpsnis sėkmės, lyg tai būtų kažkas, kas užgrius tave lyg geras oras, jei tau pasiseks. Tačiau laimė yra visai ne tai. Laimė tai asmeninių pastangų rezultatas. Tu kovoji už ją, sieki jos, primygtinai reikalauji jos, ir kartais net keliauji aplink pasaulį ieškodamas jos. Ir kai tu pasieki laimės būseną, turi nenustoti išlaikyti ją, turi nepaliaujamai stengtis eiti link laimės nuolat ir stengtis išsilaikyti ant tos laimės bangos. Jei to nedarysi, tiesiog paleisi savo vidinį pasitenkinimą iš rankų. Pakankamai lengva melstis, kai esi kančioje ar nelaimėje, bet melstis ir toliau, kai krizė jau praėjusi, yra lyg sielos tausojimo darbas, padedantis jai tvirtai šlietis prie gerųjų išgyvenimų."

"Kai išleidi save į pasaulį norėdamas sau padėti, neišvengiamai baigi tuo, jog imiesi padėti visiems kitiems."

Jų yra daugiau, paskaitykite, rasite tokių, kurios vertos jūsų dėmesio.

***

Vakar pažiūrėjau filmą, pastatytą pagal šią knygą. Vien tik nusivylimas :( Neradau tų akcentų, kurie buvo tokie svarbūs knygoje, neradau tų gilių išgyvenimų, kuriais gyveno herojė Indijoje, net išoriškai herojė ne visuomet atitiko knygoje aprašytas herojės būsenas, pvz. Balyje ji turėjo spindėti grožiu, meile sau ir tam tikra vidine ramybe, tačiau kai kuriose scenose Julia Roberts buvo tiesiog sunykusi ir susenusi... Labai daug siužeto vingių tiesiog prabėgta. O ir vaidyba tokia labai jau vidutinė vidutinė. Nežinau, kaip ir ką šiame filme suprato žmonės, kurie nėra skaitę knygos. Šios knygos ekranizaciją matyčiau trumpo serialo formoje ir su kita pagrindinio vaidmens aktore ;)

Jei knygai duočiau 10/10, tai filmui - 3/10.

Motinystė. Filmas

Benaršydama interneto platybėse aptikau vieno žavaus jaunikaičio blog'ą, kuriame atradau visai nemažai jo atsiliepimų apie filmus. O kaip tik pastaruoju metu labai noriu pažiūrėti kokių filmų, nebūtinai labai gerų menine prasme, bet smagių, šiltų, kuriuos tiesiog gera žiūrėti. Tai štai, radau keletą įdomių rekomendacijų, viena jų - filmas "Moterhood" su Uma Thurman. Iš karto du kabliukai man: Uma ir motinystė :)

Žiūrėjau labai smagiai! Pasakyčiau taip: filmas "subalansuotas" moterims, o labiausiai - jaunoms mamos. Siužetas labai paprastas: dviejų vaikų mama-namų šeimininkė-buvusi rašytoja-dabar-blogo-rašytoja keliasi, ruošia vieną vaiką į mokyklą, kitą "tampo" visur su savim, tvarko visus kasdienius reikalus, dar ruošia dukters 6 metų gimimo dienos šventę, dar priebėgom ką nors parašo savo blog'e, dar bando sudalyvauti kažkokiam konkursėlyje, kur reikia parašyti 500 žodžių apie motinystę. Anonsuota kaip komedija, bet ne visai komedija, sakyčiau, yra ir daugiau liūdnų nei linksmų vietų: kai ryte mama apsirengia švarkelį ant naktinių marškinių ir tai pastebi tik išsipusčiusi kaimynė, kai reikia iš n-tojo aukšto stačiais laiptais nusinešti trimetį vaiką ir šunį, kuris nemoka lipti tokiais laiptais, kai eina apsipirkti dukters gimimo dienos šventei turėdama tik dviratį nuleista padanga, kai paskui viską turi susinešti į tą n-tąjį aukštą, kai anksčiau buvusi gana perspektyvi jauna rašytoja dabar sugeba suregzti tik banalias nuvalkiotas frazes apie tai, ką jai reiškia motinystė... Filmas dar ir apie tai, kaip ateina akimirkos, kuriomis norisi viską mesti ir bėgti iš miesto, kai norisi užrūkyti (nors visi mamų žurnalai NEPATARIA to daryti prie vaikų), kai nebesijauti verta susidomėjusio vyriško žvilgsnio ar gebanti išsakyti įdomias, protingas mintis, kai kaip ir turi vyrą, bet tuo pačiu jo ir neturi, nes jis be tėviškų ar vyriškų pareigų turi ir darbines...

Tiesa, man buvo labai smagu ir šiek tiek juokinga, nes filme aptikau tokį savo gyvenimo atributų rinkinį, kad net neįtikėtina: jauna mama, rašo savo blogą, planuoja/nori būti rašytoja (na, filmo herojė jau buvo rašytoja, išleidusi kokį tai rinkinuką), jaunasis tėvas - pamišęs dėl knygų, namai - pilni knygų, senų taip pat, jas jis tempia iš visur ir pardavinėja internetu. Viską pažodžiui galėčiau surašyti į savo prisistatymą :)

Filmas nėra kažkuo ypatingas, giliai nenagrinėja šiuolaikinės motinystės tiesų, nepateikia jokių atsakymų, gal net ir svarbių klausimų neužduoda, tiesiog atspindi vienos mamos (na, gerai, - ganėtinai isteriškos mamos :)) vieną dieną - su visais pakilimais ir su visom duobėm. Gerai, kad prieš žiūrėdama filmą neskaičiau jokių "kritikų" atsiliepimų, nes paskaičiusi juos net susigūžiau - kokį "visišką šlamštą" aš žiūrėjau!!! Ir man jis net patiko!!! Ir net labai, nes kitą dieną žiūrėjau dar kartą! O pasirodo, tai "totaliai banali komedija, kurioje juokai net nejuokingi", tai filmas apie motinystę, "kuris nieko apie ją nepasako ir kuris nėra odė motinystei" (pastaroji mintis mane tiesiog pribloškė, pasirodo, kad visi filmai apie motinas turi būti lyg odės, lyg skambios dainos su garbinimais ir nešiojimais ant rankų.). Vis skaičiau tuos neigiamus atsiliepimus ir niekaip negalėjau suprasti, kuo tas filmas toks blogas... Man jis patiko, pakėlė nuotaiką, net norėčiau jį turėti savo filmotekoj, kad užslinkus pilkiems kasdienybės maurams, galėčiau prasiskaidrinti dieną. O gal ir jum patiks? Čia traileris.

Gyvenimo malonumai

Gyvenime yra malonių dalykų. Pavyzdžiui, skanus maistas. Dar maloniau, kai maistas dar ir gražus. Malonu gaminti, malonu ragauti ką pagaminai ir pajausti, jog skanu! Malonu nusišluostyti rankas pabaigus plauti paskutinę šakutę po vakarienės ir atsisėdus padėti jas ant kelių, tokias pavargusias, bet daug nuveikusias.

Kas dar malonu? Malonu glostyti katę, arba šunį. Malonu glausti mažą šiltą gauruotą kamuoliuką, arba visą didelį kamuolį, - žiūrint kokio dydžio tas jūsų šunytis ar katinas :)

Malonu žiūrėti gerą filmą, skaityti gerą knygą. Man smagu žiūrėti gerą filmą antrą, trečią kartą. Šįvakar dar kartą žiūrėjau filmą "Julia ir Julie". Jis apie tai - apie gaminimo ir valgymo malonumą :) Bet ne tik apie tai. Dar apie gyvenimo tikslus, apie prasmingą veiklą, apie idealus, apie mūsų herojus, apie svajones, viltis ir nusivylimą, joms žlugus. Man labai gražus šis filmas. Sakyčiau, toks šeimyniškas ir Kalėdiškas. Rekomenduoju, su gero vyno taure ir užkandukais :)

Dar vienas šeimyniškas, mielas ir Kalėdiškas filmas - "Marlis ir aš" Jau rašiau apie knygą, pagal kurią pastatytas šis filmas. O ir Jennifer Aniston man visai patinka :) Gal net norėčiau būti tokia, kaip jos herojė... Kas žino, gal kada nors... ir aš turėsiu tris vaikus! :):):) Jei turėsit laisvą vakarą ir norėsit gražaus reginio, rekomenduoju, bus ir apie meilę, ir apie vaikus, ir apie mylimą šunį, ir juoko bus, ir ašarų.

O neseniai mano matytas filmas, ypatingai mane sujaudinęs ir pravirkdęs, tai - "Hatiko" (Hachico: A Dog's story). Vaidina Richard Gere, manyčiau, puikiai. Ir dar vaidina nuostabus akita veislės šuo. Man tie šiaurietiški šunys labai patinka, nors akitos yra iš Japonijos, bet labai primena šiaurietiškas veisles: haskius, malamutus ir pan. Filmas apie draugystę, ištikimybę ir besąlyginę meilę, - šuns žmogui. Man buvo labai graudu, nes žmonės taip jau retai bemyli, jei dar kada... Pažiūrėkit. Jei esat iš jautresnių, pasirūpinkit papildomų nosinių, tikrai gali prireikti.

Malonių jums akimirkų.