Kartais, kai prarandu savitvardą, arba prireikia kartoti daugybę kartų tą patį, pakeliu balsą, na, pradedu rėkti (oi, kaip nesmagu prisipažinti ...). Tada Vilius man sako:- Mama, nešauk ant vaiko.
Iš tiesų, tokie žodžiai dar labiau nervina, kai esi susinervinęs, na, bet teisus jis kaip niekad :)
Arba:
Dėl ko nors susinervinu, nieko nesakau ir stengiuosi neparodyti, o Vilius klausia:
- Mama, nepikta? Pikta?
Arba
- Mama, nenervuokis!
Vaiko radarai puikiai nustatyti ir suderinti :)
Arba dar:
Po kurio laiko, kai buvau "pikta" arba "susinervavus", Vilius klausia:
- Mama, nusiraminai? Jau nepikta?
Oiiiiii, be emocijų gyvent neišeina, nerodyt nepavyksta (vis tiek pajaučia), kai parodai - auklėja (žinoma, juk netinkamai rodau!!!). Išvada: mamai reikia mokytis, nes vėliau bus dar smagiau :)
Nerealus tas Viliukas! matosi, kad moka savo emocijas ivardint. hmm, ty, mamos emocijas.
AtsakytiPanaikintiO saukiam tikriausiai visos. As ir saukiu. paskui verkiu...
Aha, Kruopa...
AtsakytiPanaikintiKaip aš nekenčiu, kai man sako "Nešauk ant manęs!" (čia mano paauglys taip pareiškia). Arba dar geresnė jo frazė yra: "Ir ko čia rėki? Gi būtum gražiai paprašius, ir iš karto būčiau padarius..." (nors prieš tai aš kokius penkis kartus būnu gražiai paprašius!)
AtsakytiPanaikinti