Vaidulės mintys

Penkiese neskaitant Katino. Pirmas mėnuo

2012-02-07T14:46:00.003+02:00

Yra toks vaikiškas žaidimas - Diena-Naktis. Kai pasakai "Diena", reikia bėgioti, o kai pasakai "Naktis", reikia sustingti pozoje, kurioje buvai. Kažkaip man ta seka Diena-Naktis-Diena-Naktis labai taikliai apibūdina dabartinį mūsų gyvenimo etapą. Dieną bėgi bėgi, naktį darai beveik tą patį, tik jausmas, kad laikas sustojęs... O ryte ir vėl viskas nuo pradžių. Kažkurį rytą Tomas pasakė: "Kitas

Penkiese neskaitant Katino. III-V diena. Visa dar ligoninė

2012-01-15T10:19:00.002+02:00

Sausio 1 ir 2 dienos praėjo ligoninėj. Dar nauji, bet ir tuo pačiu jau įprasti kasdieniai rutininiai darbeliai: pažindyti, pamaitinti, pakeisti sauskelnes, panešioti.... O dar ir pačiai sunku judėti.Baltos sienos, baltos lovos ir mažos lovytės... Pro langą - šlapias sausis... Pagalvoju, kad gerai, jog nereikia niekur eiti.Sekmadienį ateina naujagimių gydytoja su visa palyda, apžiūri, pasveria.

Penkiese neskaitant Katino. II diena. Ligoninė

2012-01-08T14:04:00.003+02:00

2011m. gruodžio 31d. Šiandien paskutinė metu diena ir Nauji metai. O aš ligoninėj :) Tikrai pirmą kartą tokią dieną!Vidurdienį atveža mano du bernužėlius, tokiose aukštose lovelėse ant ratukų. Viskas - Naujagimių skyrius perduoda į mano rankas. Neužilgo ateina ir akušerė, - ji rimtai nusiteikusi mane įsprausti į elastines kelnaites (skirtas po gimdymo) ir pastatyti ant kojų, kad jau pradėčiau

Penkiese neskaitant Katino. I diena. Ligoninė

2012-01-08T13:57:00.003+02:00

2011m. gruodžio 30d."8.59 - fiksuokite: pirmas pjūvis;9.02 - sveikiname, jums gimė sūnus; mamos vaikas (anesteziologės komentaras);9.03 - sveikiname, jums gimė sūnus; maaamos vaikas ( :));pirmasis - 3560g ir 52cm;antrasis - 3190g ir 51cm......"O tada - trumpa akimirka su dviem susiraukusiais raudonais veidukais, operacijos pabaiga ir 2val. pooperacinėje palaptoje su daugiau kaip valandą

Prisikaupė

2011-11-21T22:53:00.007+02:00

Prisikaupė. Perskaitytų, bet neaprašytų knygų. Net visos 3 :):)Pirmoji eilėje, jau tikriausiai spėjusi iš naujo apdulkėti lentynoje, tai Nijolės Kliukaitės "Bitė". Ji pas mane laukiančiųjų lentynoje stumdėsi jau senokai, labai senokai. O toj lentynoj ji atsirado, beje, tik žiurkelių dėka, tik jų. Kitaip tikriausiai, niekada nebūčiau tokios knygos į rankas paėmusi... O knyga visai gera. Man

Apie dvynukus

2011-11-11T23:08:00.007+02:00

Ką aš žinojau apie dvynukus, kol jų nesilaukiau? Kad jie būna retai :) Kad dažnai du ir daugiau lialiukų augina tos, kurioms buvo taikytas koks nors gydymas nuo nevaisingumo. Kad dvynukų turėjimas/neturėjimas priklauso nuo tėvo linijos. Kad būna monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai (skirtingi) dvyniai. Na, maždaug tiek. Iš to, ką surašiau viskas tiesa, išskyrus vieną teiginį - dvyniams

Atostogos... (ir kas sugalvojo tokį pavadinimą šiam gyvenimo etapui?!!)

2011-11-05T12:16:00.004+02:00

Nuo lapkričio pradžios atostogauju. Vadinamasis, dekretas. Vis dar piktinuosi ir negaliu suprasti, kas sugalvojo atostogom pavadinti šį gyvenimo etapą!.. Mano akimis nei iki gimdymo, o tuo labiau - po jo atostogomis čia net nekvepia. Na, taip, galbūt kartais pasireiškia proto atostogos :) Bet šiaip manau, kad eiti į darbą yra lengviau nei auginti namuose vaiką/-us. Nors šiaip šis įrašas ne apie

Rytai, kurių nekenčiu

2011-10-18T18:47:00.003+03:00

Man patinka anksti keltis. Bet taip LABAI anksti. Kokią 5val. :) Paprastai tokią ankstyvą valandą tenka keltis, kai kur nors keliaujam, tai gal dėl tie be galo ankstyvi rytai tokie mieli. Na, ir šiaip su rytinėmis valandomis aš nesipykstu. O dar jeigu turiu galimybę rytinę krapštymosi valandą praleisti visiškai viena - visiškas gėris! :) Tačiau pastaraisiais metais išgyvenu rytus, kurių tiesiog

Lai lai lai....laaaaaimė :)

2011-10-15T11:21:00.003+03:00

Prieš savaitę su Vilium atnaujinom teatrų lankymo sezoną - žiūrėjom Cezario Graužinio teatro spektaklį "Lai lai lai". Nors spektaklio pradžios reikėjo gerokai palaukti (vėlavo apie 20min.), bet vaizdas buvo smagus ir vertas dėmesio. Buvo smagu stebėti ir vaizdą ant scenos, ir Viliaus reakcijas į spektaklio eigą, - atidžiai sekė aktorių veiksmus ir dažnai šypsojosi :)Spektaklis iš esmės labai

Paskutinė Toros knyga

2011-10-15T11:00:00.004+03:00

Galiausiai! Galiausiai perskaičiau trečiąją Toros trilogijos dalį - "Beodis dangus". Kai istorijos sekimas išsitęsia į trejus metus, nėra taip jau paprasta prisiminti visus niuansus ir herojės sielos virptelėjimus. O jų tose knygose nemažai.Taigi, trečioji knyga. Taip, man ji patiko. Šiek tiek netikėtai sau pačiai, gana gerai pamenu, kas vyko kitose dvejose knygose. Tad skaityti trečiąją didelio

Pasiruošę ar ne,jie ateina :)

2011-09-10T18:02:00.008+03:00

Kai po žinios, jog laukiuosi iš karto dviejų, praėjo šokas ir proto sąstingis, mano galvoje ėmė kilti begalės klausimų: kaip juos išnešioti iki galo (ir kas yra tas optimalus terminas?)?; kaip reikės susitvarkyti iš karto su dviem naujagimiai, kūdikiais, metinukais;? kaip paruošti Vilių tokiam dvigubam "nuvertimui nuo sosto"?; kokių daiktų mums tikrai reikės, o be ko mes galėsime tikrai apsieiti?

Planų galia ir bejėgiškumas

2011-07-10T17:59:00.005+03:00

Man labai patinka planuoti. Mėgstu susidėlioti dienos planą, savaitės, mėnesio, visų metų. Patinka, kai pavyksta suplanuotus darbus ir veiklas įgyvendinti, bet jau pramokau pernelyg nenusiminti, jei planai keičiasi, atsiranda netikėtų reikalų ir t.t. Paprastai dienų skrupulingai pavalandžiui nesudėlioju, taip jau būtų ir neįdomu, patinka ir improvizuoti tuose sudėlioto plano rėmuose :) Nors iki

Voverės poilsio stotelės

2011-04-18T18:50:00.004+03:00

Užsisukau kaip voverė, įkišta rate. Atrodo, vat šitai pabaigsiu, ir tuomet bus ramesnis tas kasdienos ritmas. O tą "šitai" pabaigi, ir išlenda koks nors "o-dar-tai", ir vėl voverė rate. Kažkada prieš porą mėnesių su kolege dalinomės knygomis. Bet ne taip, kad užsiprašėm kokios nors konkrečios, o savo nuožiūra viena kitai parinkom iš savo asmeninių bibliotekų. Tai gavau iš jos knygą "Atverk savo

1 atostoga dėl žirgų

2011-03-31T16:03:00.003+03:00

Šiandien buvom žirgyne. Aš net vienos dienos atostogą pasiėmiau darbe. Viena mama iš Mamų klubo pasiūlė apsilankyti su vaikais žirgyne, ir niekaip negalėjau sugalvoti priežasties, kodėl neturėčiau to padaryti :)Taigi, šiandien turėjo šviesti saulė ir būti kažkur apie +8 laipsnius, tačiau mūsų ir taip džiugią pavasarinę išvyką dar labiau "džiugino" lengvos baltos snaigės, sukūriuojančios ore.

Kultūra. Angelai. Bakterijos.

2011-03-19T15:26:00.004+02:00

Vakar susivokiau, kad štai jau ir savaitgalis atėjo. Dar darbe puoliau uoliai ieškoti, kuo čia užsiėmus, nes tūnoti namuose ir kuoptis kampus visai neatrodė viliojanti perspektyva, ypač kai perskaičiau oro prognozes savaitgaliui. Tad iš keleto alternatyvų, kurias pavyko aptikti internete per pirmąsias 10min. išsirinkau Nacionalinę dailės galeriją ir Algimanto Švėgždos kūrybos parodą. Kažkada

kur veda gyvenimas

2011-03-04T22:59:00.004+02:00

Išnykau iš eterio. Buvau užsiėmusi. Daugiausiai savo mintimis ir jausmais. Bet ir išorėj kai kas vyko :)Metų pradžioje išbandžiau Buridano asilės vaidmenį. Visai neblogai sekėsi. Tuomet svarsčiau, jog trečias darbo pasiūlymas tikriausiai padėtų apsispręsti. Ir, NEĮTIKĖTINA, aš jį gavau!!! Vienu metu dėliojau pliusus ir minusus trims darbovietėms: vienai esamai ir dviem potencialiom. Svarsčiau

apie laisvę

2011-02-13T16:09:00.004+02:00

Prieraišios tėvystės centrui buvo prisižadėjusi Knygių klubo metu pasiruošti aptarti Adele Faber ir Elaine Mazlish knygą "Laisvi tėvai, laisvi vaikai". Šią knygą jau seniai rengiausiai skaityti, nes buvo ir įdomu, nes daug girdėta apie ją ir joje pristatomą požiūrį į vaikų auklėjimą ir santytį su vaikais. Taigi, reziumė: perskaičiau labai greitai, nes skaitosi lengvai, autorių mintys ir

"Nes aš toks esu!"

2011-02-01T22:17:00.003+02:00

Pastaruoju metu mes gyvename su dviem klausimai:1) Mama, kokia šiandien diena? (suprask - kokie skaičiai)2) O kokia čia mašina?Skaičiais Vilius susidomėjo jau senokai. Jau visą gruodį mane klausdavo, kokia diena, kad žinotų iš kurios Advento kalendoriaus kišenėlės pasiimti dovanėlių :) Paskui tuos skaičius sudėliodavo iš dviejų kaladėlių, ant kurių skaičiai surašyti. Kalėdos praėjo, Advento

Kaip kiti keliauja į save 2

2011-01-28T10:05:00.005+02:00

Pradėsiu iš toli. Apie šią knygą sužinojau gan netikėtai. Naršiau interneto platybėse ir ten aptikau asmeninį tinklaraštį vienos moters, kuri keliavo piligrimų keliu į Santjago de Kompostelą. Beskaitydama jos Kelio pasakojimus susižavėjau Kelio idėja, ir aišku, atradau, kad pačią keliauninkę tokiai kelionei įkvėpė Paulo Coelho knyga "Piligrimas". Tai aš ir užfiksavau, kad reikėtų ją perskaityti.

Kaip kiti keliauja į save

2011-01-27T10:42:00.006+02:00

Koks tas vienintelis žodis, kuriuo galėtumei apibūdinti save? Savo mylimą miestą? Savo gyvenimą šiuo momentu? Ar žinai tą žodį? Jau atradai? Ar net nebuvai apie tai susimąstęs? Aš jau mąstau, bet dar nesu tikra :)Valgyk.Melskis.Mylėk.Kelionė į save per valgymo malonumą, maisto estetiką, per maldą, meditaciją, Dievo pajautimą savyje, galiausiai per paiešką pusiausvyros tarp materialiojo gyvenimo

Pasakos telefonu ARBA Lietuviškos ligoninės džiaugsmai ir skurdas

2011-01-23T12:30:00.004+02:00

Septynias dienas praleidau ligoninėj. Gydžiau užsidegusius plaučius, arba kaip sakė mano gydytoja - klestinčią abipusę pneumoniją. Šešiaviete palata dalinausi su 5 močiutėm. Mūsų palatos amžiaus vidurkį aš gerokai pajauninau, be manęs jis būtų kokie 74 metai... Koridoriuje sutikdavau ir daugiau jaunų žmonių, tačiau ligoninė vis tik yra jau pensijinio amžiaus žmonių prieglobstis ligos metu.

Buridano asilė ARBA Nuosavo tyrimo NEpabaiga

2011-01-11T22:16:00.007+02:00

Vargšas Buridano asilas: nors galėtų džiaugtis laisva valia ir galimybe pasirinkti, lieka ir alkanas, ir kankinamas troškulio. Štai gyvenimas ir mane nustebino: suteikė puikią galimybę pažinti save ir įsitikinti, kad esu visai nebloga Buridano asilė. Net ir pati nežinojau, kad taip puikiai moku mindžiukuoti vietoje ir nieko nenuspręsti! Na, bet turiu ir kuo pasidžiaugti - pasirodo mano gebėjimai

Paskutiniai sakiniai... šiemet :)

2010-12-31T16:37:00.008+02:00

Šiandien ryte ir vėl pramiegojau. Kai atsisėdau lovoje ir nuleidau kojas ant šaltų grindų (gerai, kad miegu su šiltom kojinėm ir dar su megztiniu :)), pažvelgusi pro langą, gaila, bet nenudžiugau. Pajaučiau, kaip lyg miltai iš dangaus krentantis sniegas gula ne tik ant visko, ką matau, bet dar ir mano pečius, - reiks vėl atkasinėti mašiną, stumtis per sniegus ir vėžlinti kamščiuose. Gerai, kad iš

Baimė (ne tik) skristi

2010-12-12T16:26:00.003+02:00

Erica Jong "Skrydžio baimė". Mano lūkesčiai šiai knygai buvo pernelyg aukšti. Visi gražūs sakiniai, surašyti ant jos viršelio, man atrodo per skambūs. "Drąsu ir nauja" - na, taip drąsių minčių išlieja autorė, bet ne(be)nauja. Taip, taip, žinau, kad knyga rašyta prieš 30 metų, tad šiandien tai nebėra kažkas nauja, ant viršelio tokio knygos įvertinimo jau nebedėčiau :) Įžvalgių minčių netrūko,

Nesusenk!

2010-12-09T23:08:00.004+02:00

Šįvakar. Vilius jau guli lovoje apsiklojęs iki pat ausų ir užsimerkęs. Aš lūkuriuoju, kol užmigs. Staiga klausia:- Mama, o tu niekada nesusensi?- Pasensiu?- Taip.- Na, pasensiu, tik dar labai negreit. Mes visi po truputį senstam...- Neee! (ir pradėjo graudžiai verkti...)- Gerai, Viliuk, aš niekada nepasensiu. O tau nepatiktų?- Nea- Tau baisu?- Taip...Tai štai, pasižadėjau savo vaikui niekada

24 kišenėlės

2010-12-09T22:37:00.006+02:00

Šiandien jau 9-oji Advento diena. Nors mūsų namuose kalendoriai dėl Advento pradžios nesutaria. Vienas toks senoviškas sieninis popieriniais nuplėšomais lapeliais Adventą pradėjo lapkričio 28d. (kaip suprantu, tada ir buvo ta pradžia), o kitas - tik tik neseniai užbaigtas, irgi sieninis, bet megztom ir siuvinėtom kišenėlėm - Adventą pradėjo gruodžio 1-ą (nes jį sukurusių rankų savininkė skaičiavo

Išėjus į darbą.....

2010-11-27T21:49:00.007+02:00

Nepasakysiu nieko naujo - laikas greitai bėga, kai turi ką veikti. Štai ir mano paskutinės dvi savaitės prabėgo su vėjeliu. Lapkričio 17d. pradėjau dirbti. Nuolatinis darbas valstybinėj įstaigoj, nesu valstybės tarnautoja, bet į darbą ateinu 8, o išeinu 17, o penktadieniais - net 15:45 :) Ir įdomiausia tai, kad iš tiesų galiu tokiu metu išjungti kompiuterį ir ramia dūšia išeiti iš darbo! Vis dar

3 metai, kupini kupini :)

2010-11-15T22:24:00.005+02:00

Trys metai mamystės. Trys metai atsidavimo, dėmesingumo, puoselėjimo. Trys metai savęs auklėjimo, mokymo, šiek tiek gailėjimo, šiek tiek kaltinimo, daug nuovargio. Trys metai sekimo, buvimo greta, palaikymo, guodimo ir glostymo. Trys metai žaidimų, pasakų ir fantazijų. Trys metai mažų smulkių judesių atrišant, užrišant, atsegant ir užsegant, aprengiant ir nurengiant, uždedant, nuimant, nuvalant,

Mano nuosavas tyrimas. Ketvirtoji - galutinė - ataskaita. Dar ne pabaiga :)

2010-11-15T15:10:00.007+02:00

Mano nuosavas tyrimas baigtas. Gavau darbo pasiūlymą ir jį priėmiau. Tai įvyko praėjusį antradienį. O į naują darbą žengsiu jau šį trečiadienį!Iš tiesų labai viskas netikėtai greitai ir sklandžiai susidėliojo :) Jau net pradėjau tikėti, kad tikrai koks Likimo pirštas čia mane vedžioja ir kryptį rodo... Istorija štai tokia man nutiko:Užmačiau, kad viena valstybinė įmonė ieško mokymų specialisto.

žodžiai, žodeliai, mintys, mintelės

2010-11-08T15:07:00.004+02:00

Man labai gražu vaikų sukurti žodžiai. Paskutiniai Viliaus kūriniai:taisytojas - tas kuris taiso mašinas (na, šitas kaip ir nėra labai neįprastas)irvežimininkas :) - tai žmogus, kuris vadžioja vežimą !Ir dar Vilius pastaruoju metu tobulina savo pokalbio vedimo įgūdžius. Tokių atsakymų, klausimų ir pasakymų sugalvoja, kad mes su Tomu tik susižvalgom ir tyliai kikenam :))))Vakarykštis Tomo ir

teatras. Teatras. TEATRAS!!!

2010-11-05T10:16:00.007+02:00

Teatras prasideda (beje, ir baigiasi :)) nuo rūbinės. Kai buvau vaikas visuomet norėjau dirbti teatro rūbinėj :) Ypač pasibaigus spektakliui. Ir dabar man tai ne tiesiog paprastas fizinis darbas, o kažkas šiek tiek smagiau ir svarbiau :) Teatro rūbinė - tai ritualo dalis. Ėjimas į teatrą man yra ritualas, ir jis prasideda ne tuomet, kai užgęsta šviesos salėje, o tuomet, kai perki bilietą. Kartais

Mano nuosavas tyrimas. Trečioji tarpinė ataskaita.Pokalbiai

2010-11-03T15:56:00.004+02:00

Dvi savaitės po paskutinio įrašo. Ledai pradėjo judėti, šiek tiek. Šiandien buvo antrasis reikšmingas įvykis :) Buvau pokalbyje. Medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje. Gerai žinomoj, gan prabangioj ir brangioj :) Ieško jie personalo vadovo. Surizikavau, nusiunčiau savo duomenis. O jie surizikavo ir pakvietė mane pasikalbėti. Išties surizikavo, nes dabar pažersiu pavyzdžių "kaip nereikėtų

Slenka

2010-11-01T23:24:00.004+02:00

Vizijos, prisiminimai, pasąmonės blykstelėjimai ir užmirštos, užgrūstos patirtys. Akistata su praeities šešėliais, vėlėmis, protėvių ir promotinų gyvenimais. Ir viskas per kelias naktis jaunos moters galvoje, jaunos moters surašytuose padrikuose lapuose.Nina sėdi žalsvoje palatoje prie baltai paklotos lovos, kurioje guli jos motina. Jau ne šitoje tikrovėje, bet dar ir ne anapus. Ir Niną nuneša

Mano nuosavas tyrimas. Antroji - neplanuota - ataskaita.

2010-10-20T11:09:00.003+03:00

Taigis, tataigis, tęsiu savo nuosavą tyrimą darbo paieškų labirintuose. Kaip ir žadėjau, kita ataskaita bus po dviejų savaičių (jos dar nepraėjo) arba po pirmo reikšmingo įvykio, - o jis štai ėmė ir įvyko! (Gal tik tiek ir tereikėjo, pasisakyti garsiai arba viešai ? :)). Pirmadienį buvau pakviesta ir vakar dalyvavau pokalbyje dėl darbo. Ir turiu pripažinti, jog pasikvietė ne tik mano vienos

Pilvukai :)

2010-10-20T11:01:00.002+03:00

Neseniai Vilius išsiaiškino, kad dideliame moterų pilve negyvena jokie kamuoliai, o iš jo išlenda maži vaikučiai. Ir ši tema vis sugrįžta įvairiais pavidalais :) Vilius: Mama, o kai tu buvai maža, išlindai iš pilvo?Aš: Taip.V.: O iš kieno pilvo tu išlindai?Aš: Iš savo mamos. V.: Iš tetės?Aš: Ne, iš savo mamos. V.: Iš mano Ingos (mano sesuo ir jo teta)?Aš: Nea. Iš savo mamos, tavo močiutės. V.: O

Mano nuosavas tyrimas. Pirmoji tarpinė ataskaita.

2010-10-12T11:14:00.006+03:00

Jau rašiau anksčiau, kad ieškau darbo. Kadangi sekasi ne taip jau ir gerai šitame fronte, jaučiu, kaip pradedu panikuoti. Vis labiau nerimauju, kad per tuos metus "namuose" tapau neįdomi, niekam nereikalinga kaip darbuotoja ir visaip kitaip ne tokia...... Tai sumąsčiau iš šitos situacijos pasidaryti pramogą :) Na, tokį lengvą lauko tyrimėlį atlikti - per kiek laiko įmanoma jaunai mamai

Knyga apie derybas su Dievu ir ... vėžiu

2010-10-12T10:09:00.006+03:00

Prieš."Būk atsargi su norais, jie linkę pildytis", - mane vis gąsdindavo racionalioji draugė A. <...> Bijojau sulaukti 50-ies ir suvokti, kad nugyvenau tuščią gyvenimą. Todėl visiems kartojau: noriu mirti jauna ir graži... Mano nerami siela, įkalinta miesčioniškų pareigų ir pramogų narvelyje, tyliai kentėjo. Aš nenorėjau jos girdėti. Mano kūnas ir Dievas išgirdo jos raudą... Jis nutarė mane

697 psl. tikro gyvenimo

2010-10-10T10:01:00.004+03:00

Įveikiau. Pagaliau :) 697 puslapiai. Knyga tikrai kaip plyta, iš tokių gali neblogą sieną sumūryti, o aš ją net buvau įsimetusi į rankinę paskaityti, kai/jei teks laukti :)Edna O'Brien ir jos "Kaimo mergaičių trilogija ir epilogas". Knyga apie tikrą gyvenimą, apie ne patį gražiausią ir patį lengviausią gyvenimą. Sakyčiau gal labiau suprantama ir priimtina moterims. Labiausiai man patiko tai, kad

Man visada patiko testai...

2010-10-06T10:59:00.007+03:00

Man visada patiko testai. Dar tada, kai mokiausi mokykloje ir ypatingai nesvajojau studijuoti psichologijos. Anksčiau net būdavo tokios knygelės, kuriose surinkta įvairiausių testų. Patikdavo man juos atlikinėti :) Vėliau supratau, kad testai turi būti rimti, pagrįsti, patikrinti, jei nori ką nors tikresnio apie save iš jų sužinoti. O jeigu ir labai rimtų testų imtis, tai net pats vienas negali

Viena pusiau dirbančios mamos diena ARBA Kaip sukasi voverė rate

2010-10-03T17:58:00.006+03:00

Savaitės pradžia. Pirmadienis. "Priduodu" vaiką į darželį, o pati lekiu "tvarkyti reikalų". Dienos darbų sąrašas netrumpas, tad lekiu į Ligonių kasas - "prisiduoti" kaip mažametį auginanti pilietė ir dar dirbanti su individualios veiklos pažymėjimu, kad nereikėtų kas mėnesį mokėti tų privalomų 72 lt. Ir ką - pasirodo neužtenka tik mano vairuotojo pažymėjimo! Reikia ir paso. Mat jų duomenų bazė

Svarstymai

2010-09-24T11:33:00.005+03:00

Jau geras mėnuo gyvenu svarstymuose ir paieškose. Paprasta kaip du kart du - ieškau darbo. Tiesiog nusprendžiau, kad reikėtų susirasti nuolatinį darbą. Aišku, su visais iš to sekančiais privalumais ir trūkumais. Kasdien peržiūriu darbo skelbimus, atidžiai skaitau pateikiamus darbo aprašymus ir reikalavimus kandidatams. Iš tiesų, renkuosi, nesiunčiu visur ar bet kur, kur tik galėčiau dirbti.

Šmaikštuolis pleputis

2010-09-16T23:52:00.003+03:00

Sėdėjau su Vilium kambary, paskui atsistojau ir išėjau į virtuvę. Girdžiu jis kažką pukšėdamas daro, pažiūriu iš virtuvės - o jis iki liemens palindęs po sofa kažko ieško.- Viliau, ko tu ten ieškai?Jis išlenda, atsisuka į mane, kelias akimirkas pažiūri ir sako:- Tavęs ! Ir šypsosi :)***Kartą, kai Vilius nesitvarkė savo žaislų, jam papasakojau, kad naktį gali ateiti pelytė ir išsinešti jo ant

Šešiese kemperiu į Krknošo kalnus, ARBA kelionė, po kurios buvom pavargę, bet pilni pilni

2010-09-10T16:43:00.020+03:00

Pažadus reikia tesėti. Be to, kuo ilgiau tempi gumą, tuo labiau ji išsitampo, ir tada tiesiog tempi toliau.Tie du sakiniai apie mane ir mano pažadą aprašyti mūsų šeimynos kelionę į Čekijos kalnus. Niekaip neprieina, ne, ne rankos, jos tai mielai pabarškentų klaviatūra, bet mintys - štai, jos tai niekaip nenuplaukia prie tos kelionės :) Bet - pažadus reikia tesėti. O ir blogą apleidau pastaruoju

Akimirkos

2010-08-29T16:57:00.004+03:00

Mes kelionėje kemperiu. Visi kartu valgome susėdę prie nedidelio stalo. Vilius sėdi priešais savo tetą. Pakelia akis ir sako:- O tu, Inga, buvai maža?- Buvau.- O paskui užaugai?- Taip, paskui užaugau. - Tai tu medis?-.... (visų kitų kartu bevalgančių akyse šauktukai ir klaustukai :))Inga galiausiai atsako:- Na, taip išeina, kad aš medis.***Vilius maudosi baisenėlyje ant pievos. Jame yra tokia

Sunkiai, bet pakeliamai II. Vidmantė Jasukaitytė

2010-08-26T12:20:00.005+03:00

Skandinavų literatūra turi tokio sunkumo, kuris mane "veža". Man labai patinka panirti į tas sudėtingų gyvenimų ir išgyvenimų peripetijas, stumtis apkrautais sielų koridoriais, kapstytis pro voratinkliais aptrauktus, užmarštin išstumtus sielos užkaborius, o paskui apsivalyti per kokį neįprastą veiksmą, sprendimą (arba ne, žiūrint, kas rašo). Ir kažkaip pačiai sau netikėtai atsigręžiau į lietuvių

Mėnuo ant lagamino

2010-08-18T22:30:00.009+03:00

Pastarąjį mėnesį gyvenome su Viliumi ant lagamino (vieno didelio, vyšninio, neapsiėjom ir be keleto palydinčių tašikių bei didelio balto maišo su Viliaus brangiausiaisiais - žaislais :)). Tiek kartų sukroviau ir iškroviau savo ir Viliaus daiktus, kad tikriausiai kažkur pasimetė mano siela (sakyčiau, gan netikėtai, nes gyvenime esu daug ir gana intensyviai keliavusi). O su ja pasimetė ir

O ką valgo ...?

2010-08-03T15:27:00.003+03:00

-Mama, o ką valgo kyklys (ryklys)?- Žuvis.- O banginis?- Visokius augalus, kurie gyvena vandeny.- O žuvytė?- Augalus, mažus vabaliukus, kitas žuvytes.- O ką valgo ginginas (pingvinas)?- Žyvis. - Irgi žuvis?- Mhm.- O krabas?- hmm (Help! Ką valgo krabai???) Gal žuvytes...- O mašina ką valgo?- Benziną.- O kambarys?- ...Ir taip gali tęstis iki begalybės :) Ir dar desertui paklausia "kodėl?"...Net

Plaukiančios knygos

2010-07-29T18:25:00.009+03:00

Laikas bėga, ir net nežinau, ar čia dėl to, kad vasara, ar dėl to, kad nedirbu ir po teisybei nieko doro neveikiu (tai nieko doro ir nepadarau, įskaitant ir blogo rašymą), ar laikas visada taip bėga, tik ne visada tai pastebim...Nuo paskutinio įrašo gyvenimas pajudėjo įvairiom kryptim: pakeliavau pirmyn atgal po Lietuvą, pasidžiaugiau lietuviška jūra, pasižavėjau kaip mano Vilius džiaugiasi jūra,

Ramus chaosas ARBA Vasaros stovykla kaime

2010-07-10T16:38:00.004+03:00

Birželio ir liepos sandūroje mes su Vilium stovyklavom atokiam kaime Zarasų rajone. Mūsų mylima mokyklėlė kasmet vasarą organizuoja stovyklas. Tad ir šįmet išsiruošėm. Prieš išvykdama džiaugiausi, kad oras gerėja ir tikriausiai nelis. Na, ir nelijo, gal kokį kartą tik.Atvykimo dieną viskas atrodė super: oras puikus, žmonės gražūs, vieta jau pažįstama iš praeitų metų, Vilius neįprastai

Labas, krokodilai

2010-07-08T17:23:00.002+03:00

Vilius atidaro klozeto dangtį ir atsitūpęs žiūri į klozetą.Vilius: Labas, krokodilai!"Krokodilas klozete"(Viliaus balsu): Labas, Viliau.V: Kaip tu gyveni?KK: Gerai.V: Ir aš gerai. Noriu dovanų.KK: Nori dovanų?V: Mhm. Noriu geltonos mašinos.Tada su trenksmu uždaro dangtį ir nueina.* - kad klozete gyvena krokodilai Vilius sužinojo iš jo labai mylimos knygelės "Drąsioji Pupulė".

Motinystė. Filmas

2010-06-25T15:58:00.004+03:00

Benaršydama interneto platybėse aptikau vieno žavaus jaunikaičio blog'ą, kuriame atradau visai nemažai jo atsiliepimų apie filmus. O kaip tik pastaruoju metu labai noriu pažiūrėti kokių filmų, nebūtinai labai gerų menine prasme, bet smagių, šiltų, kuriuos tiesiog gera žiūrėti. Tai štai, radau keletą įdomių rekomendacijų, viena jų - filmas "Moterhood" su Uma Thurman. Iš karto du kabliukai man: Uma

Ką mėgsta berniukai...

2010-06-20T23:04:00.004+03:00

Vilius: Mama, ką mėgsta mergaitės?Mama: ???V: Ką mėgsta mergaitės?M: O ką?V: Berniukus!M: Čia pats taip sugalvojai?V: Aš !M: O ką mėgsta berniukai?V: Mmmm, mamą!M: O gal mergaites?V: Nea. Princeses!Mano akyse šauktukai :)V: O paskui sako "Aš tave myliu"!M: Berniukas taip sako?V: Taip!Štaip taip, brangieji, mergaitėms užteks berniukų, o berniukai ieškos princesių :)

Ten ir atgal už 0 Lt ;) ARBA ką veikti lietingą dieną Vilniuje

2010-06-19T14:43:00.010+03:00

Kai šiandien ryte pažvelgiau pro langą, ir vėl lijo, arba beveik lijo. Jau vakar vakare žinojau, kad šiandien kur nors eisim, na, kad iš namų išeiti, nes kitaip viens kitam su Vilium gerkles pergriaušim: jis norės veiksmo, o aš norėsiu (būdama namuose) - ramybės. Tad dėl visų mūsų saugumo geriau išeiti :) Tas lietus už lango neviliojo, bet susiėmiau ir pati sau priminiau tai, kuo šiaip iš esmės

Sunkiai, bet pakeliamai

2010-06-18T22:41:00.005+03:00

"Kai viską turi... Trūksta tik gyvenimo. Jauti? Norą bausti save... Norą pasiteisinti, kad esi gyvas... Norą pakeisti žinojimą, kad širdies gilumoje esi bailys ir egoistas... Nenorą žinoti... Nenorą atminti... Tai visą gyvenimą slypi tavyje. Išdavystė. Kaltė. Gėda."Dvi moterys. Dvi dramatiškos istorijos. Vertos būti aprašytos. Du vidiniai pasauliai, gilūs, skaudūs, klampūs. Sudėtingos

Kas? Kodėl? Koks?

2010-06-17T15:30:00.003+03:00

Čia einamiausi Viliaus klausimai šiuo metu."Kas", žinoma, girdime jau gerokai seniau, bet vis tiek dar itin dažnas jo lūpose :) Kartais vargina, bet iš principo atsakyti nesunku, na, beveik visada. Be to, kartais galima perleisti klausimą jam atgal, t.y. paklausti jo paties "na, kas čia?", nes dažnai tikrai žino. "Kodėl" - hmm, pradėjo klausinėti neseniai, bet taip neintensyviai, kartais, dar

Eik pas mamą, tėtis neturi laiko! ARBA moteris prieš motiną

2010-06-09T15:30:00.004+03:00

Pakliuvusi į mano rankas labai atsitiktinai, knyga apjaukė mintis gerokai. Pats pavadinimas tiesiog prikaustė, - žodžiai, tiek kartų girdėti, tiek kartų ištarti arba palikti ant liežuvio galo, žodžiai, kurie atrodo tokie nekalti, bet iš tiesų, esminiai ir apie požiūrį.Istorija nesudėtinga: jauna šeima, 4 metų sūnus, daug dirbantis vyras ir mama, bandanti išlaviruoti tarp ambicingos darbuotojos ir

Apie nematomus vaikus

2010-06-09T14:46:00.004+03:00

Man labai gražus šios knygos viršelis. Mergaitės akys lyg ir šypsosi, bet lūpos tvirtai laiko tylą. O išsiraizgęs "kažkas" priešais mergaitės veidą, išskiria mus, tik neaišku, kas - ji ar mes - lieka kitoje pusėje. Vieną dieną mane užvaldė mintys apie Jodi Picoult . Jau buvau girdėjusi apie jos romaną "Devyniolika minučių", taip pat "Mano sesers globėjas", pagal kurė pastatytą filmą esu mačiusi

Apie planus, akimirkas ir likimo išdaigas

2010-06-02T22:29:00.003+03:00

Man patinka esė. Skaityti labiau, nei rašyti :) Na, rašytoja iš manęs tokia labai jau anokia, bet vis tiek negaliu nerašyti. Bet neskaityti negaliu labiau. Pradžia buvo Knygų mugėj: akis užkliuvo už knygos pavadinimo - "Šiandien aš miegosiu prie sienos". Taip ir sustojau perskaičius. Tai buvo autorės Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinys. Jos vardas man nieko nesakė. Pavarčiau, užsikabinau, bet

Pašnekesiai

2010-06-01T11:41:00.003+03:00

- Mama, o tu moki verkti?- Moku.- O tetė verkia?- Verkia. - Ir katinas verkia?- Na, ir katinas kartais verkia. - O kambarys verkia?- Ne. Tik žmonės ir gyvūnai verkia. - Kodėl?- Hmm... nes jie turi akis, o iš akių ašaros bėga. - Ir burna verkia!Supraskit, ne tik akys, bet ir burna verkia :)) Teko tik pritarti.***Ryte leidžiu pasirinkti, kokį sūrelį valgys. Pasirinko raudoną (raudonu popierėliu) ir

"mama, tu jau eik"

2010-05-25T09:31:00.004+03:00

O ryte viskas buvo kaip kasdien: kėlėmės, prausėm veidą, rengėmės, valgėm pusryčius, Vilius stumdė mašinytes, o aš - savo mieguistas mintis galvoje. Tada avėmės batus ir susikibę už rankų keliavom per balas į darželį. Prie įėjimo durų ten žydi labai alyvinė alyva, per tas kelias sekunes, kol atidariau duris, spėjau įkvėpti jos aromato. Tą pačią akimirką spėjau ir pagalvoti: "Negaliu nerimauti,

kiek stiprios vaiko rankos?..

2010-05-24T10:48:00.005+03:00

Panašu, Viliukui prasidėjo tikroji adaptacija darželyje. Jau antras rytas, kai tenka išsiskyrimą su mama aplieti ašarom. O iki tol gražiai atsisvekindavo visus 2 mėnesius. Atvedu, persirengiam, nuvedu į grupę, atrodo, viskas gerai. Truputį pabūnu, na, kokias 5min. Tada, kai pasakau, kad jau eisiu - į ašaras. Apsikabina savo mažom rankytėm man kaklą ir verkdamas sako "nojiu būti su mamaaaaa".

30! Tęsinys

2010-05-14T16:45:00.014+03:00

Tęsinys "30!" (Pradžia čia). 17. Vilius puikiai kalba. Kalba daug. Labai daug. Kartais - ištisai, be sustojimo. Kartais pagalvoju, kad būtų nuostabu, jei jis turėtų mygtuką "off". Žiauru? Galbūt. Kam pasakau, visi sako "Tu džiaukis". Aš ir džiaugiuosi, kad kartais norisi džiaugtis tyloje.18. Vilius pažįsta jausmus. Kitų - itin gerai, savuosius - kai kuriuos. Šįryt vonioje žiūri į mane tokiom

30!

2010-05-14T14:52:00.011+03:00

Šiandien - Viliukui 30 mėnesių, ir tiksliai lygutėliausiai tiek pat man - kaip jaunajai mamai.Ta proga - 30 kasdienybės akimirkų.1. Mes miegam drauge, tik retai nubundam tuo pat metu. Ir taisyklės nėra: kartais aš pirma (nes žadintuvas pažadina), o kartais - Vilius, ir tuomet jau jis būna mano žadintuvas. Nežinau, kaip jis mane žadina, bet kai pabundu, dažniausiai man sako: "Jau neanksti,

apie sūrį

2010-05-13T16:29:00.003+03:00

Tarkuoju mozarela sūrį, Vilius stovi ir žiūri. Klausia: "Kas čia?". "Sūris",- sakau. "Ką darai?",- vėl klausia. "Tarkuoju", - atsakau. "Kad būtų šiltesnis?", - teiraujasi. :) "Ne, kad būtų smulkus", - patikslinu. Atidedu kelis gabalėlius, ir pasiūliau: "Nori gabalėlio?". "Noriu",-sako ir tiesia rankutę. Duodu ir galvoju, kad tuoj išmes, nes mozarela šlapia ir slidi. Neišmeta. Atsikanda. Tada

Meilė pagal kinus, bet angliškai

2010-05-12T14:55:00.004+03:00

Nepailstančios knygų žiurkelės paskaitė ir aprašė, o man ėmė ir "kablys" įsimetė, ne, ne tas, kai priverstinai kilnoji, bet tas, kai nenurimsti, kol neturi savo lentynoj - paglostai, apžiūri, pauostai ir ... atverti pirmą puslapį ! Tiesa, prieš tai turi susimokėti, neišvengiamai. Taigi, susižvejojau tokiam elektroniniame knygyne Alibris Xiaolu Guo "A Concise Chinese-English Dictionary for Lovers"

Vaikai - sodininkai iš prigimties

2010-05-10T16:24:00.003+03:00

Rašiau straipsniukų ciklą apie vaikus sode/darže ir sodo/daržo naudą vaikams. Čia pirmasis:http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1865Gal pasitarnaus :D

Miegelis daržely

2010-05-05T10:27:00.004+03:00

Vakar buvo svarbi diena :) Vilius pirmą kartą miegojo pietų miegelio darželyje. Taip jau išėjo, kad man būtinai reikėjo nueiti pas gydytoją, o kito laiko šią savaitę nebuvo, tik vienas vienintelis ir per patį saldžiausią Viliuko pietų miegą. Tai visaip pasvarsčiusi, nusprendžiau palikti jį visai dienai darželyje.Iš vakaro Viliui paaiškinau, kad jis kitą dieną pietų miegos su vaikais darželyje.

Raidės

2010-05-05T10:18:00.004+03:00

Vilius rašo prie kompiuterio "laišką". Spausdina raides ir klausia:- Koks čia skaičius?Sakau:- Čia raidė.- Kokia čia raidė?- K.- Kokia čia raidė?- O.Kartoja:- O.Parašo raidę R ir sako:- O čia raidė vaikšto su dviem kojom!Tada parašo raidę Y:- O čia medis. Gal jis kinietis ar japonas? :)

Mažasis psichologas

2010-04-29T12:49:00.005+03:00

Kartais, kai prarandu savitvardą, arba prireikia kartoti daugybę kartų tą patį, pakeliu balsą, na, pradedu rėkti (oi, kaip nesmagu prisipažinti ...). Tada Vilius man sako:- Mama, nešauk ant vaiko.Iš tiesų, tokie žodžiai dar labiau nervina, kai esi susinervinęs, na, bet teisus jis kaip niekad :)Arba:Dėl ko nors susinervinu, nieko nesakau ir stengiuosi neparodyti, o Vilius klausia:- Mama, nepikta?

Dievo paieškos gyvenant viršvalandžius

2010-04-28T16:20:00.005+03:00

Paimu į rankas knygą, tą, kurios lyg ir vengiau. Nes žinojau (maniau, kad žinojau) apie ką ji. Maniau, ji apie mirtį. Tačiau buvau neteisi. Ta knyga apie gyvenimą, apie patį tikriausią žmogaus gyvenimą. Ji apie tai, kaip gyvena mūsų siela, kaip gyvena mūsų juslės, kaip gyvena mūsų baimės, nerimai, viltys ir tikėjimas. Ji apie meilę, pirmiausia - sau. Ji apie Dievo meilę mums.Pastaruoju metu vis

Metalo griausmas ir ... jūros ošimas

2010-04-21T10:08:00.004+03:00

Man vis dar ošia ausyse. Lyg jūra, lyga tyla... Vakar buvome Metallicos koncerte. Vilniuje!!!!!!! Žiauriai laukiau visą tai laiką, nuo tada, kai įsigijom bilietus, ir žiauriai spirgėjau vakar visą dieną :) Aš nesu ta didžioji jų fanė, kuri klausosi jų muzikos kiekvieną dieną (arba bent kartą per savaitę), bet esu ta, kuri mielai klausosi visada, kai tik išgirsta grojant, ir esu ta, kurią mano

Pokalbio meistras :)

2010-04-18T23:14:00.003+03:00

Šiandien Vilius pabudo po pietų miego lyg gavęs naują "kalbėjimo programą" :)Pamatė tris kibirėlius-žvakes aukštai ant lentynos, susidomėjo, sako:- Mama, sakyk, "kurios nori?"(Kol susivokiau praėjo kelios sekundės...)Aš: Kurios nori?Vilius: Mėlynos :)Po dešimties minučių sėdim visi trys ant sofos ir aš siūlau eiti į mišką pasivaikščioti. Tomas tyli, matau, kad nelabai nori. Vilius ir klausia:-

Marijos knyga

2010-04-18T17:47:00.003+03:00

Prieš gerą pusvalandį užverčiau paskutinį puslapį, dar neatvėso užkaitę skruostai... O užkaitau tai nuo ko, paklausite? Na gi, nuo intensyvaus skaitymo. Galbūt pažįstate tą jausmą, kai knyga artėja prie pabaigos ir su kiekvienu puslapiu norisi kuo greičiau sužinoti, kas bus toliau ir kaip gi viskas baigsis.... Ir tuomet ne skaitai, o tiesiog skrodi eilutes žvilgsniu ir, atrodo, įmanytum sulystum

Perliukai :)

2010-04-15T16:45:00.003+03:00

Su Vilium gulim lovoje, migdomės nakčiai.Aš: Užmerk akis, fėja atneš sapnelį, mėlyną mėlyną...Vilius: Bus raudona masinaAš: Gerai. V.: O mama sapnuos mėlyną mašiną.Aš: Aš norėčiau skraidančios...V.: O tetė - saulę. O katinas - vaikus. O mašinos ... mmmmm ..... medžius!p.s. Kai šiandien ryte užrašinėjau šitą pokalbį, pamiršau ką sapnuos katinas, Viliaus paklausiau, ir jis kuo puikiausiai pasakė,

Garbė lėtumui III. La dolce vita, arba lėto miesto rojus

2010-04-08T15:54:00.011+03:00

Malonumas aukščiau pelno, žmonės aukščiau valdžios, lėtumas aukščiau greičio, - tai lėto miesto principai. Bra - citta slow (lt. lėtas miestas) Italijoje, tas pats, kuriame užgimė ir lėto maisto judėjimas. "Citta Slow" manifeste yra 55 įsipareigojimai - tokie, kaip triukšmo ir eismo sumažinimas, didesnis žaliųjų plotų ir pėsčiųjų zonų skaičius, vietinių ūkininkų ir parduotuvių, turgų bei

Terapinė vieta

2010-04-02T15:17:00.005+03:00

Ar turite mėgstamą vietą? Mieste, savo namuose, gimtojoj gatvėj? Gal šiaip mėgstate kokią nors vietą, dislokaciją, būseną tam tikroje vietoje? Jei yra kažkas tokio, tuomet galite pasidžiaugti, jog tai ne tik šiaip smagu, bet ir naudinga. Pasirodo, Suomijoje vis dažniaus psichologinės terapijos metu naudojamas toks metodas kaip mėgstamos vietos lankymas. Kai klientas išgyvena didelį stresą, yra

"Kai užaugsiu, būsiu Alonsas!" arba apie tai, kaip obuolys netoli rieda nuo obels

2010-03-30T15:54:00.004+03:00

Mūsų Vilius auto-fanatas. Visiškas, nepalaužiamas (kol kas). Vakar darželyje man sako:"Kai užaugsiu, būsiu Alonsas". Nesidomintiems Formule-1, aiškinu: Fernando Alonso yra Formulės-1 lenktyninkas, šiuo metu lenktyniaujantis Ferrari komandoje, yra iškovojęs pasaulio čempiono titulą. Viso šito Vilius, žinoma, nežino, bet jis girdi, kaip mes su Tomu, žiūrėdami F-1 varžybas, diskutuojam, kalbam, tai

Garbė lėtumui. II

2010-03-30T13:44:00.009+03:00

Tad tęsiam kelionę "kaip sulėtinti savo gyvenimą ir taip patirti didesnį gyvenimo malonumą". Kažkada jau rašiau apie gyvenimo malonumus, tai šiandien dalis antroji: apie maistą, lėtą maistą. Greitas maistas ir greitas jo ruošimas yra neišvengiamas šioje greičio kultūroje, kurioje viską siekiama atlikti kuo greičiau, kuo daugiau. Įdomu tai, kad 1958m. žurnale "Cosmopolitan" pranašauta (be lašelio

Pieštuko pusbrolis

2010-03-26T09:39:00.004+02:00

Su Vilium vartom knygelę, ten istorijos apie daiktus ("Kvailos istorijos"), viename puslapyje nupieštas parkeris, toks gražus, įmantriai rašo. Vilius klausia:- Kas čia?- Parkeris.- Ne, pieštukas.- Ne, čia parkeris, jis panašus į pieštuką, bet ne pieštukas.- Pieštukas.- Ne, čia parkeris.- Pieštukas!- Parkeris panašus į pieštuką, jis pieštuko pusbrolis.Mąsto...... tada verčia kitą puslapį.

Garbė lėtumui. I

2010-03-24T15:14:00.006+02:00

Ką darote pirmiausia, kai pabundate ryte? Atitraukiate užuolaidas? Apsiverčiate ant kito šono, kad prisiglaustumėt prie artimo žmogaus ar pagalvės? Kaip kulka šokate iš lovos ir darote dešimt atsispaudimų, kad kraujas imtų greičiau tekėti? Neeee, pirmas dalykas, ką jūs ir visi kiti darote - pasižiūrite, kiek yra valandų. Nuo savo laktos ant lovos stalelio laikrodis, kaip kakariekuojantis gaidys,

Darželis. III. Mamos nerimo galia

2010-03-17T14:56:00.004+02:00

Šįryt jau nebesiginčijom :) Draugiškai nužingsniavom per šviežią sniegą į darželį. Pabuvau gal 5min. ir atsisvekinau. Nemačiau reikalo ilgiau būti, nes Vilius tiesiu taikymu nuėjo prie žaislų :) Šiandien pasiliko visą pusė dienos.Grįžau namo, sėdau dirbti. Sakyčiau, sunkiai ėjosi :) Paskui įsivažiavau (ačiū Dievui!!). Kažką dariau virtuvėj ir supratau, kad stengiuosi nesibarškinti, kad Vilius

Darželis. II

2010-03-16T15:26:00.002+02:00

Šįryt su Vilium susiginčijom :) Aš jam aiškinau, kad jis pasiliks darželyje vienas, be mamos, kad žais su vaikais ir auklėtojom, ir kad aš ateisiu vėliau jo pasiimti (na, paaiškinau detaliau, kada tas "vėliau" bus). O jis vis: "einam kajtu". Nesvarbu, ką aiškinčiau, vis tą patį atsako. Galiausiai nutilau, nes vis tiek kaip kokie žvirbliai pešėmės: aš - "pasiliksi vienas, be mamos", jis - "einam

Darželis. I

2010-03-15T22:27:00.006+02:00

Darželis. Ką pagalvojote? Jau daugiau kaip dvejus metus ir keturis mėnesius man šis žodis turi vienintelę reikšmę ir asociaciją - vieta, kur visą dieną arba dalį jos praleidžia vaikai. Kažkurią dieną mąsčiau: o kodėl ši vieta vadinama darželiu? Lyg kokias daržoves augintume... Bet įdomiausia, kad ir kitose kalbose ši vieta vadinama taip pat, labai panašiai: angliškai, vokiškai, norvegiškai,

Pasikalbam :)

2010-03-12T16:07:00.005+02:00

Išeinam iš knygyno-kavinės, Vilius visas linksmas šokinėja aplinkui. Kviečiu rengtis, o jis sako:- Mano batai šaukia.- Šaukia?!- Taip. Tada pakelia vieną koją ir sako:- Šitas batas nori namo.Kad kitas nenori namo, turėjau suprasti pati :)***Vilius vardina visus šeimos narius: - Ijus (Vilius), mama, tetė, Kumpis (čia katinas) ir mašinyyyytės :)***Su Vilium vaikščiojom po miestą, gana ilgai. Kai

Olimpe - tėtis

2010-03-12T15:45:00.004+02:00

Tiksliai ir nežinau, ar būna vaikams koks tėčio periodas, bet Viliui dabar totalus TĖČIO periodas. Pabunda iš ryto ir beveik pirmas klausimas "Tetė išėjo į dabą?" arba "tetė miega?". Kai išsiaškina situaciją, arba eina tetės kelti, arba eina skambinti, kad grįžtų namo :) Paima mano mobilų telefoną, suspaudo krūvą skaičių ir tada sako: "Tete, ateik namo." Ir viskas, trumpas vyriškas pokalbis :)

Su jubiliejum, Lietuva!

2010-03-11T15:38:00.005+02:00

Jau iš vakaro pažiūrėjau, kas bus gero mieste šią šventinę dieną: visuotinės eitynės Gedimino prospektu, visokios kalbos ir paminėjimai, 11 metrų pyrago kepimas Rotušės aišktėje ir jo dalinimas miestiečiams, šventos mišios Katedroje, koncertas Katedros aikštėje. Suplanavau, kad su Vilium žygiuosim drauge su eitynėm, o paksui, jei pavyks gaudysim ilgojo pyrago. Kai ryte nubudom ir pamačiau saulę,

Smalsumas ir internetas

2010-03-10T09:25:00.004+02:00

Vėlus vakaras. Sėdžiu interneteeee. Giliai įklimpus. Spaudžiu nuorodas, vis kitas ir kitas, skaitau, ką randu: kartais visišką šlamštą, kartais visai įdomias rašliavas. Pamirštu laiką, vietą ir kūno poreikius. Savotiška meditacija, ne kitaip. Kai "atsibundu", laikrodžio rodyklės pasislinkę kur kas toliau nei tas sutartas su savim brūkšnelis "laikas eiti miegoti". Žurnalo "Aš ir psichologija"

Džiaugsmai, nuotykiai, vargai ir iššūkiai

2010-03-04T16:04:00.004+02:00

Aš ir toliau griaužiu knygas. Pastarosiomis dienomis sugraužiau dvi. Viena - labai labai šiaip sau, o kita - labai jau neblogai.Taigi, pirmoji. Tokia vidutinė. Apie kasininkės gyvenimą. Jos džiaugsmus ir vargus, nuotykius su pirkėjais. Stilius neypatingas. Ironiškas, sakyčiau, bet tuo pačiu ir labai jau nuspėjamas. Pirkdama šią knygą tikėjausi kažko kitko. Ko? Kad bus įdomiau :) Gal kiek giliau,

Knygų manija

2010-02-25T16:10:00.005+02:00

Grafomanija yra tuomet, kai žmogus rašo be tik kad rašytų, lyg ir patenkina rašymo poreikį. Net nežinau, ar toks iš tiesų yra, bet aš jį periodiškai jaučiu (gal ir blog'ą dėl to rašau?..). O jeigu žmogus jaučia poreikį skaityti, skaityti ir skaityti? Kaip vadintųsi šis reiškinys?.. (Wikipedijoj bandžiau rasti, bet nelabai pavyko :) Ten tik apie grafomaniją yra.). Taigi, pastaruoju metu (kokius

Liaukimės vaikus auklėti!

2010-02-22T10:24:00.003+02:00

Nustokime vaikus auklėti, padėkime jiems augti ir aukime drauge su jais. Taip pataria Nina ir Zariana Nekrasovos. Patraukli, įdomi, lengvai skaitoma, naudinga, lengvai sentimentali knyga tėvams apie juos ir jų vaikus. Iš esmės ši knyga pataria, kaip tėvišką besąlygišką meilę vaikui išsaugoti jam augant. Kaip bendrauti su vaiku, kaip keisti savo požiūrį, kad tas puikus daigelis - besąlygiška meilė

Apie Angliją

2010-02-16T17:21:00.004+02:00

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad anglai ir jų šalis TOKIE keisti. Anglijoj buvau du kartus, kartą Škotijoj. Bet tai buvo neilgi pasibuvimai mišrioj tautybių prasme kompanijoj, tad apie pačią šalį sužinojau ne itin daug. Mane visada kažkuo žavėjo britai, manau, labiausiai savo kalba. Tikra british english man skamba puikiai (nepakenčiu amerikietiško murkimo...) :) Tad su entuziazmu paėmiau į

Laisvė užpakaliukui :)

2010-02-16T16:32:00.005+02:00

Tiesą sakant, ta laisvė trunka jau kokius 2 mėnesius, - Vilius gyvena be sauskelnių. Gal tik po kokių gerų 3 savaičių susivokiau, jog apie tai neparašiau dienoraštyje, o paskui jau vis nerasdavau laiko arba įkvėpimo. Vienok įdomu, rodos toks svarbus faktas vaiko gyvenime - atsisveikino su sauskelnėm, bet kažkaip man jis neužsifiksavo. Gal kad nebuvo tokios griežto sprendimo: "Viskas, šiandien".

Svajonės link

2010-02-11T12:14:00.004+02:00

Darius Čibonis man niekada kažkaip ypatingai nepatiko. Nežinau, jo kalbėjimo būdas manęs neįtikina. Nors ir veda jis mokymus apie lyderystę, koučingą, bet aš pas jį neičiau... Tiesiog, neįtikina. Tikiuosi, esate patyrę tą jausmą.Bet D.Čibonio knygą apie kelionę 66 keliu per Ameriką Harley-Davidson motociklais perskaičiau. Po teisybei, nupirkau ją dovanų Tomui, su naivia viltim, kad įpūs jam

kasytė

2010-02-10T17:18:00.003+02:00

Vilius paprašė, kad jam suriščiau kasytę, kaip kad aš dažnai nešioju ir kaip Toma sbeveik visada nešioja. Tai ir surišau :)

...apie kiekvieno iš mūsų gyvenimą...

2010-02-08T16:42:00.004+02:00

Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų. Čia tokia knyga, pavadinimas toks. Parašė Anna Gavalda - prancūzų kalbos mokytoja, dviejų vaikų mama bei rašytoja. Knyga iš Baltų lankų serijos "Savaitgalio knyga", tai beveik per savaitgalį ir surijau. Iš tiesų, jei nereikėtų gaminti valgio, valgyti, praustis, eiti į tualetą (už du, nes Viliui dar reikia kompanijos), žaisti su sūnum, atsakinėti į

Kaip aš pasodinau medelį

2010-02-07T18:04:00.005+02:00

Ar kada bandėte mintimis pasodinti medelį? O akių žvilgsniu? O barbendami prištais? Ne? Galiu pakuždėti kaip tai padaryti, nes aš taip padariau, vakar:) Prieš porą dienų su Viliumi lankėmės ekologiškų prekių parduotuvėje "Holos". Apsipirkom šiek tiek. Ir maloni pardavėja pasiūlė nuolaidų kortelę. Oi, kaip apsidžiaugiau, nes kaskart būna šiek tiek nepadoru mokėti taip brangiai už kai kuriuos

Papuošimas :)

2010-02-01T15:22:00.003+02:00

Vilius migdosi pietų miegui. Guliu šalia ir "padedu" užmigti. Jis vis bando pasikalbėti :)Krapšto savo ausis, vieną susižeidė šiek tiek prieš porą dienų, tai sakau, kad nekrapštytų. Jis pačiupinėja vieną ausį, paskui kitą, ir sako:- Priklijuotos mano ausys.- Nepriklijuotos jos, - pataisau jį.- Papuošimas, - patikslina man Vilius.Nesusilaikau, pradedu juoktis, labai :) O jis patenkintas guli.

Kaip Vilius kirposi

2010-01-30T23:37:00.004+02:00

Vakar Vilius pirmą kartą apsikirpo. Įvykis! :) Kažkada buvau šiek tiek patrumpinus galiukus, bet jau labai nežymiai. O šį kartą buvo rimtesnis susitikimas su žirklėmis. Kirpo mano sesuo, o tai buvo labai didelis pliusas, nes ji yra mylimoji Viliaus teta (net kartais į ją kreipiasi "Mama Inga"... :). Svarbiausia buvo pagauti momentą, kai į klausimą "Ar nori kirptis?", Vilius atsakytų "nojiu".

Pasikalbėjimai

2010-01-30T23:27:00.002+02:00

Oi, jau seniai rašiau. Užsitingėjau tikriausiai. Dar darbo turiu šiek tiek, tokio baisiai nuobodaus, bet ką padarysi. Taigi, bandau taisytis :)Kadangi pastaruoju metu mus labiausiai džiugina Viliaus kalbos, tai apie jas šį kartą.Situacija pirma.Aš virtuvėj kažką tvarkausi, jis vaikšto aplinkui ir man maišosi po kojom. Prašau, kad pasitrauktų į šoną. O jis toks gerai nusiteikęs, stumia mane ir

Norvegų literatūra valdo !

2010-01-18T22:50:00.007+02:00

Taigi, vis dar :) Vis dar valdo norvegų literatūra. Pastarosios dvi mano perskaitytos knygos yra norvegų rašytojų. Tiesa, jas skaitau lietuviškai, nors slapčia sau tyliai pasvajoju kada nors paskaityti jas norvegiškai. Gal kada link pensijos :) Tuo labiau, jog sako, kad kalbų mokymasis vyresniame amžiuje suaktyvina daugelį smegenų sričių ir labai puikiai apsaugo nuo įvairių senatvinių proto