balandžio 27, 2009

Kelionė į gėlių šalį

Vos prieš tris dienas grįžome su Viliumi iš jo pirmosios rimtos kelionės - buvome išvykę į Olandiją pasigrožėti gėlių paradu :) Nors kelionėje užtrukome tik 5 dienas, bet įspūdžių ir patirties tiek daug, jog atrodo, kad buvome išvykę geroms dviems savaitėms :)


Tad, apie viską iš eilės.


Kelionė ten ir atgal

Į Amsterdamą ir atgal į Vilnių skridome. Kadangi dabar striuka su tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, teko rinktis patogiausią iš esamų variantų. Pasirinkau skrydį su persėdimu Rygoje. Rinkausi tokį, kad nereikėtų oro uoste šliaužioti kelias valandas, o tai automatiškai brangina bilietą.... Jau anksčiau pastebėjau, kad tie pigūs ar pigesni skrydžiai yra nepatogūs. Labiausiai nuvylė skrydžių kaina kūdikiui (iki 2m.) - pats bilietas nebrangus (apie 50Lt), bet va mokesčiai sudarė apie 450 Lt !!!!!!!!! Kaip tai buvau įtikėjusi, kad su kūdikiu skristi labai jau pigu :)))

Kadangi Viliui pabai patinka lėktuvai, tai jokio paruošimo nedariau :) Kai jau atvykom į oro uostą, paaiškinau, jog skrisim lėktuvu. O kai įsėdom į lėktuvą, - kaip tai bus, t.y. jog iš pradžių lėktuvas labai labai greitai važiuos, o paskui pakils - opapa!! Atrodo, jog suprato :) Pakilimą ištvėrė puikiai, šiek tiek žindė, kartais krapštėsi ausytes :) Skrydis iki Rygos trumpas, tad ypatingos veiklos galvoti nereikėjo - pažiūrėjom pro langą, pavartėm vietinę spaudą, turėjau paėmusi ir jo mylimų knygelių, - tikrai pravertė skrydžio metu. Leidžiantis dainavom ir lingavom stipriai apsikabinę. Dar papasakojau, jog bus bum, kai nusileisim, tai dainuojant vis įmesdavau tą bum, tad nusileidimas praėjo sklandžiai :)

Rygos oro uoste radau mini vaikų žaidimų aikštelę (su kilimu, karstynėm ir čiuožykla), tai ten ir praleidom tą laukimo valandą :))
Iki Amsterdamo skridome beveik 2 val., bet pirmąją Vilius pramiegojo, o likusią dalį skaitėm, vartėm, žiūrėjom pro langą.

Kelionė atgal, deja, nebuvo tokia jau visiškai sklandi. Pasirodo, Viliui nebuvo rezervuotos vietos atgaliniam skrydžiui. Tai prie registracijos Amsterdame stovėjau neramiam laukime, bet kartu ir džiaugiausi, kad Viliui nėra 2metų, ir kad jam nereikia atskiros vietos. Į keleivių sąrašus pakliuvom abu :)) Beje, abiejų skrydžių metu lėktuvai buvo pilnutėliai.

Skrydžiai praėjo sklandžiai, pirmąjį Vilius pramiegojo nuo iki, o antrąjį - prakabėjo prie krūties :))


Supratau, kad keliauti su Viliuku jau galime :)




Kompanija




Keliavom mes ne dviese :) Tėtį palikom namuose (kažkas juk turi dirbti :)). O Amsterdame mūsų su Vilium jau laukė mano šeimyna: mama, tėtis, sesuo ir jos sūnus. Beje, pasitiko jie mus kaip tikras žvaigždes - su fotoaparatų blykstėm ir filmavimo kamera :)) Tad visą laiką Olandijoje praleidome drauge, šešiese. O viskas buvo dar įdomiau ir dėl to, jog gyvenome visi šeši viename mažame namelyje ant ratų! Taigi, pereinu prie kitos dalies:


Nakvynė ir transportas

Mano tėvai ir sesuo su sūnum atkeliavo į Olandiją kemperiu (http://www.kelioneskemperiu.lt/ ). Kadangi tai šešiavietis kemperis, tai nusprendėme, jog ir mes su Viliumi turėsime jame tilpti. Ir nieko, tilpome :) Visokių yra filmų pavadinimų, o apie mūsišką kompaniją būtų galima pasakyti taip - keturi suaugę, paauglys ir mažas vaikas :))))

Iš tiesų, išsitekome puikiai. Pora naktų su Viliumi miegojome tokioj nuošalesnėje lovoje, bet kadangi ji buvo gan siaura, ir man sunkiai pavykdavo atsigulti ant nugaros, kitas dvi naktis miegojom jau kitoje - platesnėje, bet trumpesnėje lovoje. Taip sakant, ilgį paaukojom pločiui, arba - kojos nusileido nugarai :)) Ši lova taip pat buvo ir kemperio centre, tad jei kas sumanydavo pasivaikščioti naktį aš tikrai girdėdavau :) O ir eiti miegoti visi buvo priversti kartu su Vilium.
Vilius miegojo tikrai neblogai, na, gal ir dėl to, jog kasdien įspūdžių būdavo su kaupu, ir lauke praleisdavo beveik ištisą dieną. Gal tik nuėjimas miegoti jį kiek trikdė, nes ta pati didelė mašina buvo ir judėjimo priemonė ir namai.

Po antros nakties, kai ryte aprengiau Vilių ir paleidau žaisti, o jis jau įprastai (!) nubėgo rinkti akmenukų, pagalvojau, kad buvo teisus tas kažkas, kas pasakė, jog vaikai kaip tarakonai, labai greitai prisitaiko prie kintančių sąlygų. Tą rytą Vilius jau buvo pripratęs prie esamų sąlygų, ir atrodė, galėtų taip gyventi nuo šiol ir visada ... Palyginimas nelabai gražus, bet labai tikslus :)) Jį prisiminiau dar bent keletą kartų kelionės metu.

Tuo pačiu kemperiu visur ir keliavome, t.y. ir po Amsterdamą (nedarykite to!!!), ir po apylinkes (mielai prašom :)). Po Amsterdamą verčiau judėti pėsčiomis ir kartais pasitelkiant į pagalbą tramvajus, - ir paprasčiau, ir lengviau "atklįsti" į teisingą kelią pasiklydus.

Didelis privalumas keliaujant kemperiu - visuomet viskas su savimi. Net kelis kartus pajudėjus iš kempingo, pagalvodavau, kad kažko nepasiėmiau (atsigerti Viliui, megztuko, sauskelnių ir pan.), o paskui nusiramindavau, - juk viskas vietoj. Ramu šiuo aspektu turėtų būti sraigėms....



Aplankytos vietos

Buvome Amsterdame: aplankėme Artis zoologijos sodą, plaukiojome laivu po kanalus, vaikščiojom po gatves ir palei kanalus. Šiame mieste aš buvau jau kelintą kartą, tad kažko labai ypatingai naujo neatradau. Tiesiog, saugojau Vilių nuo dviračių, mašinų ir kitų praeivių kojų, nes vaikinas kelionėje griežtai atsisakė duoti ranką ir visur ėjo pats savarankiškai......


Zoologijos sodas tikrai įspūdingas, tik reikėtų eiti ten su pailsėjusiu vaiku, nes Viliui visko buvo per daug ir jis pradėjo klykti... Tęsinys apie tai prie ekstremalių patyrimų :)



Buvome dideliame nuostabiame parke Keukenhof (http://www.keukenhof.nl/ ). Jis nuo Amsterdamo apie 30km. Pavasarį ten žydi beveik visur :) Mano mama sakė, jog vaikšto po rojų, galbūt ir ten taip pat gražu ir kvepia... Parke praleidome apie 4valandas, pirmas dvi beveik iš vien sekiojau paskui Vilių, o paskui kažkaip vaikas apsiprato ir jau buvo galima susitarti, kuriuo takeliu eisime. Be to, atradome būdą, kaip nukreipti vaiką eiti reikiamu taku, - tiesiog už pečių pasukti ir pasakyti, kad einam ten. Ir veikia!! Parke ne tik daug nuostabių gėlių, bet ir fontanai, vaikų žaidimų aikštelė, mini fermutė su gyvulių jaunikliais, kuriuos leidžiama liesti ir glostyti. Iš tiesų ten galima puikiai praleisti visą dieną.

Kitą dieną kėlėmės anksti ir tik šiek tiek akis prasikrapštę važiavome prie kelio, kuriuo keliauti turėjo Gėlių paradas. Kadangi statyti mašinų pakelėj negalima, tai stovėjimo aikštelėje skubėjome užsiimti vietą, o dar su kemperiu. Taigi, praleidome visą dieną to paties Keukenhofo apylinkėse ir apie 15val. ėjome stebėti parado. Tiesa, belaukiant su Viliumi išbandėme važinėjimąsi dviračiu su vaikiška kėdute. Kaip tik tokią planuoju pirkti prie savo dviračio, tad buvo naudinga patikrinti Viliaus reakciją. Viskas super - vaikas tiesiog užhipnotizuotas :)

Gėlių paradas man paliko tokį nuosaikiai gerą įspūdį. Tiesiog, kažko super ypatingo nesitikėjau, o ir tai ką pamačiau buvo gražu, tik kai kas LABAI gražu :)) Bet pamatyti vis tiek vertėjo, kad žinočiau, kas tai yra.






"Ekstremalūs" patyrimai ir pamokos
Tokių ekstrymų buvo gal du. Vienas, kai Vilius užsiklykė nuo pervargimo zoologijos sode. Tiesiog kol išsiruošėm, priartėjo Viliaus pietų miegelio laikas. Maniau, gal jis vežimėlyje nuluš, bet kur tau - ten TIEK daug vaikų buvo, jog jam labiau rūpėjo tie vaikai nei tie gyvūnai :) Nuovargis ir begalė veiksmo aplink vaiką taip išmušė iš vėžių, jog viskas baigėsi klykimu dėl bet kokios priežasties. Blogiausiai tai, kad aš žiauriai susinervinau ir dar jį aprėkiau ir apibariau. Žodžiu, grįžom į kemperį kuo greičiau pasiklykaudami ir paskui labai greitai Vilius smigo gerom dviem valandom.
Išmokau... Išmokau, kad NEGALIMA ant Viliaus pykti ir nervintis, kai jis nervuotas, nes situacija tik dar labiau pablogėja. Galima tik raminti ir pačiai išlikti ramiai. Ir dar - nevesti vaiko į vietas, kur daug žmonių, daug veiksmo ir įspūdžių, kai jam greitai reiks miegoti. Kadangi vežime jis nemiega, o ir miegoti ten būtų sudėtinga - triukšminga, geriau jau kitaip suplanuoti laiką.
O antroji, kai ėjome per patikrinimą Amsterdamo oro uoste jau grįžtant namo. Na, ten, kur reikia viską (net kelnių diržą) sudėti patikrai. Reikėjo ir Viliaus vežimuką suskleisti ir uždėti ant tos juostos, o jam kažkoks nuosavybės jausmas žiauriai prabudo. Kai pamatė, kad darbuotojas paėmė JO vežimą, klykė ne savu balsu... Ant rankų klykiantis vaikas, viena ranka reikia sureguliuoti visus daiktus, nepamesti dokumentų, ir dar kelnės smunka... Gerai, kad viskas įvyksta greitai ir niekam nekilo jokių klausimų...
Išmokau? - Na, to paties, ką žinojau, - yra situacijų, kai tiesiog reikia nekreipti dėmesio į aplinkinių žvilgsnius "Ko čia jūsų vaikas klykia?!" ir daryti tai, ką reikia tuo metu.

Pabaigai
Nors labai labai pavargau, kelionė buvo puiki. Ir jau noriu vėl kur nors keliauti. Kad ir į lietuvišką pajūrį :) Judėti man būtina, panašu, kad mūsų Viliui irgi :))

balandžio 19, 2009

"ansktyvasis ugdymas" :-D


Štai taip mums labai tinka ir patinka keisti sauskelnes: ir naujienas peržvelgiam, ir ramiai pagulim, na ir pasikeičiam :)))

balandžio 07, 2009

kasdienybės lyrika


.................... Kasdienos trupiniai ant stalo, saulės spindulių krašteliai paglosto stalo galą, kėdę, lapą. Pusryčiai - tie patys ir tokie patys kasryt, todėl, kad taip lengviau, todėl, kad nereikėtų galvoti tik pramerkus akis, todėl, kad vaikui kurtum ritualą...
........Kasdienos smulkmenos, tie patys žingsniai šen ir ten, tos pačios lėkštės ir puodeliai, puodai ir šaukšteliai, naudojami, plaunami, dedami į lentyną ir už akimirkos vėl šildomi rankų.
...............Kasdienos judesiai, tūkstančiai smulkių krustelėjimų, šimtai kartų liečiamos vaiko marškinėlių sagos, sauskelnių krašteliai ir vaiko kojytės. Dešimtys pakėlimų, prilaikymų, pasodinimų, pakilnojimų ir pamėtymų, pasupimų ir smagių pakratymų, prisiglaudimų ir šviesių plaukučių paglostymų...
.......Vaikelio pietų miegas, šventas kavos puodelis mamai... Knyga, laiškai, žurnalas ar tiesiog tyla su savimi...
.......................Kadienos išėjimai, apsirengimai ir nusirengimai, naujienų ieškojimas, vaikščiojimas už rankutės, mažylio nešimas, nešimas, nešimas... Žaidimas smėlio dėžėje, akmenukų rinkimas, lėktuvo palydėjimas akimis...
.........Kasdienos vakarinis vonios ritualas, derybos dėl miego, pižama ir paskutinis "Atia" prieš miegelį. Tas neapsakomas malonumas laikyti nurimusį, alsuojantį kūnelį, šiltai prigludusį, kartais, rodos, laikytum taip iki ryto...
....Kasdienos smulkmenos, tokios nepakenčiamai vienodos ir tos pačios. Bet jų netekus, taptų tokios mielos, prasmingos ir laukiamos...

balandžio 06, 2009

prieraiši tėvystė 5 - savigarba



Po ilgesnės pertraukos, vėl grįžtu su Sears'ų prieraišia tėvyste ir vaikų auklėjimą. Jau buvau pasiilgusi šios knygos...

Šį kartą apie savigarbos arba pasitikėjimo savimi ugdymą.

Smagaus skaitymo!




********************


Savigarba: gero elgesio pagrindas

Tai, kaip mes suvokiame save, įtakoja kaip mes elgiamės. Tai galioja ir suaugusiems, ir vaikams. Vaikas, pažvelgęs į veidrodį, džiaugiasi matydamas mylimą žmogutį jame. Vaikas turėtų galvoti apie save, kaip apie gebantį daug ką padaryti, jaustis gerai didžiąją laiko dalį ir žinoti bei jausti, jog yra vertas meilės. Tėvai yra pagrindiniai vaiko savivertės šaltiniai, todėl viena iš svarbių auklėjimo užduočių turėtų būti ugdyti vaiko teigiamą savęs suvokimą, kad jis lengviau susidorotų su gyvenimo sunkumais ir mokėtų vertinti ir džiaugtis sėkme.

Taigi, 10 būdų padėti vaikui ugdyti pasitikėjimą savimi:
1. Būkite prieraišūs tėvai. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi kūdikis, kuris dieną praleidžia ant mamos rankų arba nešioklėje, yra žindomas pagal poreikį, į jo verkimą reaguojama nedelsiant ir siekiama patenkinti jo poreikius, - jis jaučiasi mylimas ir vertinamas, jis jaučiasi karaliumi :)
Jautriai prižiūrint prieraišūs kūdikiai žino ko gali tikėtis, jie jaučia, jog valdo aplinką, nes yra reaguojama į jų siunčiamus signalus. Kūdikiai, į kurių signalus nėra reaguojama arba ne visada, sutrinka, jie suvokia, jog nėra verta siųsti signalus.
Pirmieji dveji metai yra labai svarbūs todėl, kad vaikų smegenys auga labai greitai, juose formuojasi asociacijos ir vaizdiniai, kaip veikia pasaulis. Prieraišūs vaikai dažniausiai jaučiasi gerai, ir vėliau gyvenime jie stengiasi sugrįžti į tą gerą savijautą. Kadangi jie tai yra pajautę daugybę kartų būdami vaikais, jiems tai pavyksta ir po sunkių išbandymų.
2. Auginkite savo pačių pasitikėjimą. Buvimas tėvais yra terapinis. Prižiūrėdami savo vaikus jūs dažnai išgydote save. Jei turite problemų, ateinančių iš jūsų praeities, spręskite jas, jei reikia, kreipkitės į specialistą. Ir neteiskite labai savo tėvų dėl jūsų turimų savivertės problemų.
Niekas negali būti laimingas visą laiką, tačiau jūsų vaikas žiūri į jus kaip į savo jausmų veidrodį. Tad jei jūs susirūpinęs, jūs negalėsite atspindėti gerų, šviesių jausmų. Pirmaisiais metais mamos ir vaiko savęs suvokimas yra tvirtai susieti, todėl auginame bendrą savivertės jausmą. Jūsų liūdesio ir nelaimingumo priežastis vaikai perkelia į save, - jei jūs liūdite dėl savo vidinių bėdų, vaikas supras jog liūdite dėl jo. Tad kiekvieną dieną sau priminkite: labiausiai ko reikia mano vaikui tai – laimingos mamos.
3. Būkite teigiamas veidrodis.
Vaiko savigarba priklauso ne tik nuo to, ką jis galvoja apie save, bet ir nuo to, ką jis mano, kaip kiti suvokia jį. Tai labai tinka ikimokyklinukams, kurie mokosi apie save iš savo tėvų reakcijų. Ką jūs parodote savo vaikui: ar su juo smagu būti? Ar jo nuomonė ir norai svarbūs? Ar jo elgesys jus tenkina? Kai jūs teikiate teigiamą atspindį, vaikas mokosi apie save galvoti gerai. Jis taip pat noriai pasitikės jumis, kai jo elgesys nebus tinkamas ir jūs tai nurodysite. Žinoma, jūs negalite būti linksmas ir besišypsantis visąlaik, to ir nereikia. Vaikas mokysis, jog ir tėvams būna ne kokių dienų. Tačiau jis tuo pačiu ugdys savo jautrumą jums, ir galbūt vieną dieną jis pakels jums nuotaiką :)
4. Žaiskite su vaiku. Žaisdami jūs išmoksite daug apie savo vaiką, ir apie save taip pat. Žaisdami jūs siunčiate žinią vaikui: „tu esi vertas mano laiko“. Užuot stebėję vaiko žaidimą, įsitraukite į jį patys.
Leiskite vaikui inicijuoti žaidimą. Svarbu atminti, jog veikla, inicijuota paties vaiko, išlaiko jo dėmesį ilgiau nei pasiūlyta žaidimų draugo. Žinoma, jums greičiau nusibos tas pats žaidimas ar knyga nei vaikui, tačiau eigoje jūs galite pasiūlyti naujovių.
Būkite su vaiku 100%. Jei su vaiku žaidžia tik jūsų kūnas, bet ne protas, vaikas tai pajaus, ir niekam iš to nebus naudos, - vaikas pasijaus nevertas jūsų laiko, o jūs neteksite galimybės geriau pažinti savo vaiką ir dar kartą prisiminti kaip žaisti..
Žaidimas kartu – tai investicija. Jūs galite jausti, jog tai laiko švaistymas. Dauguma suaugusiųjų sunkiai paleidžia savo „svarbią“ dienotvarkę. Bet jums nereikia žaisti visą dieną, o ir vaikas to nereikalaus iš jūsų. Geriau galvokite taip: aš darau patį svarbiausią darbą - auginu žmogų. Tai jūsų investicija: kuo daugiau susidomėjimo rodote mažylio veikla, tuo daugiau susidomėjimo jis rodys bendrai veiklai su jumis, kai paaugs.
5. Kreipkitės į vaiką vardu. Dažnai girdint savo vardą vaikui bus lengviau kreiptis į kitus vardais, o tai palengvins bendravimą ateityje. Svarbu, kad tuo pačiu vardu kreiptumėtės į vaiką įvairiose situacijose, ir kai norite pagirti, ir kai vaiką norite sudrausminti. Mat jei naudosite jo pilną vardą tik drausmindami, jis ims sietis su neigiamais jausmais.
6. Taikykite pernešimo principą. Kai vaikas paauga, skatinkite jo talentus. Kai vaikas džiaugiasi tam tikra veikla, tai stipriai pakelia jo pasitikėjimą savimi ir tai persiduoda kitoms veikloms, kurios nebūtinai sekėsi gerai. Jei jūsų vaikui sekasi sportas, bet nesiseka moksluose, skatinkite jo sportavimą ir pasitenkinimas šioje veikloje kels pasitikėjimą savimi ir kitose.
7. Padėkite vaikui patirti sėkmę. Vaiko talentų ugdymas ir įgūdžių lavinimas yra auklėjimo dalis. Skatinkite jį lavinti gabumus, net jei jis pats ir nemato jų. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp postūmio ir saugojimo. Reikia abiejų, nes jei nepastumsite, jo gabumai nelavės, ir jei nepasaugosite nuo nerealių lūkesčių, susvyruos jo pasitikėjimas savo gebėjimais. Tačiau atminkite – įsitikinkite, kad jūsų vaikas žino, jog jūs vertinate jį tokį, koks yra, už tai, jog jis yra, o ne už jo pasiekimus.
8. Padėkite vaikui pasitikėti namais, prieš išeinant į gatvę. Prieraiši tėvystė pirmais trejais metais ir tvirti ryšiai vėliau suteikia vaikui tvirtas vertybes apie šeimą, namus, santykius. Vaikas pasitiki tėvų išmintim ir gali saugiai eiti tyrinėti pasaulio už namų ribų.
Stebėkite ir vertinkite savo vaiko draugus. Vaiko vertybes ir elgesį įtakoja reikšmingieji asmenys – tėvai, mokytojai, treneriai ir draugai. Leiskite vaikui išsirinkti draugus, ir tuomet stebėkite draugystę, kaip ji veikia jūsų vaiką. Kartais gali būti naudinga suvesti vaiką su tinkamais draugais.
Atverkite savo namų duris vaikų draugams. Gal ir daugiau triukšmo jums teks klausyti ir daugiau netvarkos pakęsti, bet jūs žinosite su kuo bendrauja jūsų vaikas.
9. Stebėkite, kaip darželis/mokykla veikia jūsų vaiką. Stebėkite, kaip vaiko elgesį ir asmenybę veikia kiti suaugę žmonės- mokytojai, auklėtojai. Tai jūsų atsakomybė keisti vaiko aplinką, tad jei yra būtinybė, keiskite darželį, mokyklą ar su vaiku dirbančius žmones. Jūsų valia į kokią aplinką jūs siųsite vaiką: į tokią, kurioje daugybė vertybių, įvairių požiūrių, nuomonių, ar į tokią, kurioje visa daugiau ar mažiau atitinka jūsų šeimos vertybes. Tačiau abiem atvejais vaikas formuos savo vertybių sistemą, kuria remsis gyvenime.
10. Skirkite vaikui atsakomybių. Vaikams reikia darbo, veiklos. Vienas iš būdų ugdyti vaikų pasitikėjimą ir priimti šeimos vertybes yra padėti tvarkytis namuose. Kai vaikai turi savo darbelių, ne tik tėvams lengviau tvarkytis, bet ir vaikai jaučia, jog yra svarbūs ir prisideda prie bendro reikalo. Jie jaučiasi reikalingi ir naudingi.
- pradėkite anksti. Jau nuo 2 metų vaikai gali atlikti smulkius darbelius namuose. Kaip pvz. surinkti šiukšles nuo grindų, išvalyti kas išpilta, padėti servetėles ant stalo ir pan. Vėliau gali sekti skalbinių rūšiavimas pagal spalvą, kriauklės šveitimas (vaikams patinka šveisti :)), nuo 7-erių jau galima pavesti vieno patiekalo gamybą per savaitę. Išmokykite pasiruošti sau pusryčius, - ne tik jausis atsakingas už savo mitybą, bet ir suvalgys ką pasigamins.
- Skirkite specialius darbus. Žodis „specialus“ suteikia išskirtinumo ir jo atlikėjui, tad vaikams patinka. 4-5 metų vaikai jau gali turėti ir priskirtus darbus, žinoma, apie tai primenant. Ir gali tekti pasistengti priversti juos darbą pabaigti. Pradėti gali pagelbėti darbo darymas kartu su jais.
- Turėkite šeimos darželį. Augindami ką nors darže, vaikai puikiai išmoksta atsakomybės: kiek rūpinasi, tiek ir užauga.
******

balandžio 02, 2009

apie vidinį laikrodį, maistą, žaidimus ir akmenis



Mūsų Vilius auga! Anokia čia naujiena, - visi vaikai auga :) Bet man taip savotiškai keista ir nuostabu matyti, kaip jis keičiasi. O pastaruoju metu tų pasikeitimų gana nemažai.

Didžiausias pasikeitimas susijęs su dienos režimu. Kai paskutinį kovo sekmadienį pasukome laikrodžius į priekį, Vilius pasuko savo vidinį laikrodį dviem valandom į priekį! Taigi, dabar ryte jis keliasi apie pusė 9, kai būdavo pusė 7 (!), miegoti eina apie 22val. (gal ir eitų vėliau, bet jau čia aš pareguliuoju tą ėjimą miegoti :)). Iš pradžių buvo man keista, - kaip gi čia galėsiu pamiegoti ilgiau ?! Buvo rytas, kad net iki pusės 10 išmiegojom... Sekanti mano reakcija buvo - man nepatinka! Nes ir pietų miegas nusikėlė vėliau, na, trumpai tariant, mano jau nusistovėjusi dienotvarkė vėl buvo pajudinta ir ne mano pačios noru :) Po dar vienos dienos, aš staiga supratau, kad man visai patinka toks režimas: keliamės kaip žmonės (ne kaip vyturiai :), gražiąją dienos dalį (kažkur nuo 10 val. iki 15val.) galime ką nors nuveikti (o ne miegoti pietų miegą), ir kuo toliau tuo labiau veikla perskels į lauką, tad tik dar smagiau, paskui galime pamiegoti pietų miego (nuo kokių 14.30-15 iki 17val.) ir vėl aktyviai pagyventi vakare, net ir į lauką dar kartą išeiti. Vienintelis trūkumas-vakaras, po dešimtos mano energijos likučiai jau nedideli, tad ir ką nors produktyvaus nuveikti kažin ar galėsiu, nors darbų vasarai neplanuoju, tad knygos skaitymui ar filmui energijos pakaks :))



Kitas pasikeitimas - Vilius valgo pats. Na, ne visada, ir ne viską, kas yra lėkštėje, mano pagalba reikalinga, bet svarbiausia - jis nori pats valgyti ir jam IŠEINA!! Taip rimtai susikaupęs kabina šaukštu ir įvairuoja į burnytę, - gražu žiūrėti :) O šauktą laiko už pačio galiuko, tai vairavimo etapas tik dar sudėtingesnis tampa. Jau gražiai valgo obuolius (anksčiau tik sukramtydavo ir išspjaudavo, nerydavo, tai eidavau per namus ir rinkdavau tą sukramtytą obuolio masę...), mielai valgo melioną - pasiima į rankytes riekelę ir tvarkingai valgo, paskui man atiduoda tokią visą iškandžiotą :) A, tiesa, geria iš puodelio. Pats norėtų laikyti, bet dar nesupranta, kad nereikėtų puodo visaip vartyti, tad kol kas laikau aš. Iš gertuvės negeria, tik dantentas pasikaso, nes iltiniai dygsta :))


Vilius jau žaidžia vienas! Ne itin ilgai, bet jau pasiekimas. Ryte aš ruošiu pusryčius, o jis žaidžia. Tai jei nekviesčiau, tikriausiai neateitų pavalgyti, taip būna pasiilgęs mašinyčių ir įsijautęs į žaidimą. Ir šneka, kai žaidžia. Smagu klausyt! Arba žiūri pro langą, kaip žmonės eina, katės bėgioja ar koks lėktuvas praskrenda, ypač patinka ši veikla, kai gauna ką nors pagraužti.


Išsiryškino mėgstamiausi Viliaus žaislai: mašinos, kamuoliai, knygelės ir viskas kas rašo (flomasteriai, tušinukai ir pan.). Visa kita - balastas, kurį galima pakrauti į mašinas arba šiaip išmėtyti po namus :) Na, dar iš kaladėlių bandė bokštą statyti, bet labai susinervina, kai jos krenta vos prisilietus, tad geriau statyti dviese.



Dar Vilius krapštukas. Jam patinka dėlioti, pvz. arbatos maišelius iš dėžutės ir atgal į dėžutę, žaisliukus iš maišelio ir į maišelį, rašiklius iš pieštukinės ir atgal, ir t.t. Dar jis renka akmenis.... Kai vaikštom lauke, visuomet prirenka bent kokius penkis, juos atiduoda man, o vieną pasilieka sau. Dažnai parsineša namo. Ne visada prisimenu išmesti, tai greitai turėsim kolekciją Viliaus akmenukų... Beje, rinktų ir šiukšles, jei tik leisčiau. Tomas juokauja, kad ekologiškos mamytės sūnus auga :)) Na, kai kuriose gyvenimo srityse stengiuosi būti ekologiška. Gal net sudalyvausim balandžio 18d. Darom'09 :)





O iš tiesų, tai kas dieną - po naujieną. Todėl laukiu rytdienos :)